Naujas atradimas: virš 60 metų naudojamas vaistas diabetui keičia smegenų veiklą

Daugiau kaip 60 metų vartojamas vaistas diabeto gydymui gali daryti kur kas daugiau, nei manyta iki šiol. Mokslininkai atskleidė netikėtą metformino – vieno dažniausiai skiriamų vaistų 2 tipo diabetui gydyti – poveikį smegenims. Šis atradimas gali ne tik pakeisti mūsų supratimą apie patį vaistą, bet ir atverti kelią naujiems, tikslesniems gydymo metodams – ne tik diabetui, bet ir kitoms ligoms.

Dėmesio centre atsiduria smegenys

Iki šiol buvo manoma, kad metforminas padeda kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje daugiausia veikdamas kepenis, žarnyną ir gerindamas organizmo jautrumą insulinui. Dėl šių savybių jis jau daugiau kaip 60 metų išlieka pagrindiniu vaistu 2 tipo diabetui gydyti.

Tačiau naujas Beiloro medicinos koledžo (JAV) mokslininkų tyrimas atskleidžia dar vieną – iki šiol mažai tyrinėtą – metformino veikimo mechanizmą: jo poveikį smegenims.

Tyrėjai nustatė, kad metforminas veikia specifinėje smegenų srityje, kuri taip pat dalyvauja gliukozės apykaitos reguliavime. 

Pasak tyrimo vadovo, patologijos fiziologo Makoto Fukudos, būtent smegenys gali būti vienas svarbiausių cukraus apykaitos reguliatorių. 

Atsakymo mokslininkai ieškojo neatsitiktinai – ankstesniuose jų tyrimuose jau buvo nustatytas baltymas Rap1, esantis ventromedialiniame pagumburyje (VMH), kuris gali turėti lemiamos reikšmės gliukozės reguliavimui.

Netikėtas metformino veikimo kelias

Naujausi bandymai su pelėmis atskleidė, kad metforminas patenka į specifinę smegenų sritį – ventromedialinį pagumburį (VMH) – ir čia slopina baltymą Rap1.

Kai pelės buvo išvestos be šio baltymo, metforminas prarado savo poveikį – nors kiti vaistai vis dar veikė. Tai įrodo, kad metforminas veikia ir per smegenis, pasitelkdamas visiškai kitokį mechanizmą nei įprasta. 

Be to, tyrėjai nustatė, kad metforminas aktyvina tam tikrus neuronus – vadinamuosius SF1 – toje pačioje smegenų srityje. 

Šis atradimas gali atverti galimybių kurti tikslingesnius, į konkrečias nervines ląsteles nukreiptus gydymo būdus. 

Mokslininkai taip pat mano, kad tai gali paaiškinti anksčiau pastebėtą metformino poveikį smegenų senėjimo lėtėjimui ar net ilgesnei gyvenimo trukmei. 

Kadangi smegenims pakanka kur kas mažesnės vaisto dozės nei kepenims ar žarnynui, net ir nedidelis kiekis gali turėti reikšmingą poveikį. 

Nors šie rezultatai kol kas gauti tik su gyvūnais, jei jie pasitvirtins ir žmonėms, tai gali iš esmės išplėsti metformino taikymą – ne tik gydant diabetą, bet ir kitus sveikatos sutrikimus.