Naujametiniai pažadai: štai ką apie juos sako mokslas

Kiekvienų metų pradžioje milijonai žmonių visame pasaulyje duoda sau naujametinius pažadus – daugiau sportuoti, sveikiau maitintis ar iš esmės keisti įpročius. Visgi, moksliniai tyrimai rodo, kad vien motyvacijos neužtenka, o didelė dalis entuziazmo greitai pasibaigia. Mokslas aiškina, kodėl taip nutinka ir kaip tesėti savo pažadus visus metus.

Naujos pradžios idėja

Žmonių noras Naujuosius sutikti verčiant naują gyvenimo puslapį nėra vien linksma sausio 1-osios tradicija, tačiau turi ir gilesnį mokslinį paaiškinimą. Žmonių elgseną tyrinėjantys mokslininkai tai laiko naujos pradžios efektu (angl. Fresh Start Effect). Psichologiniu terminu, kuris siejamas su žmonių tendencija jaustis labiau motyvuotam siekti tikslų po reikšmingų, bet laikinų įvykių, kaip Naujieji metai, gimtadienis ar savaitės, mėnesio pradžia.

Tokie atskaitos taškai žmogaus gyvenimą dalija į du skirtingus epizodus, kuriuose yra praeitis ir naujas etapas. Čia žmogus atsiriboja nuo praeities klaidų ir susikuria idėją apie „geresnį aš“ su naujais pažadais. Tai ir skatina veikti, motyvuoja imtis pokyčių.

Populiaru tarp jaunesnio amžiaus žmonių

Prieš beveik dvejus metus tyrimų centro „Pew“ atlikta apklausa parodė, kad JAV beveik pusė 18-29 metų amžiaus žmonių išsikelia bent vieną naujametinį tikslą, o su amžiumi tai palaipsniui mažėja. 30-49 metų grupėje tai daro 31 proc., o vyresnių nei 50 metų – 21 proc.

Naujametinių pažadų sąraše įprastai dominuoja sveikata, sportas ir mityba. Vėliau seka finansų, asmeninių santykių, pomėgių ir darbo pažadai. Visgi, tai priklauso nuo amžiaus grupės – jaunesni išsikelia tikslus, susijusius su karjera, o vyresni dažniau mąsto apie sveikatą.

Kaip išlikti motyvuotiems?

Užsibrėžti naujus tikslus yra viena, tačiau juos tesėti – kas kita. Šią sritį nagrinėjantys ekspertai skaičiuoja, kad 88 proc. žmonių, kurie turi naujametinių pažadų, jų neįgyvendina jau per pirmąsias dvi savaites.

Viena priežasčių, kodėl tai įvyksta yra dideli ir per greitai siekiami tikslai. Užsibrėždami ambicingus planus žmonės nepagalvoja, kad jie yra per daug idealistiniai ar nepasiekiami, todėl motyvacija greitai dingsta.

Iki šiol didžiausias pasaulyje eksperimentinių Naujųjų metų pažadų tyrimas yra atliktas Švedijos mokslininkų, kurie analizavo 1 000 asmenų naujametinius tikslus. Čia taip pat nustatyta, kad sėkmė slypi tikslų formulavime.

„Priartėjimo“ tikslai, kuriuose žmogus siekia įvesti naują teigiamą elgesį yra efektyvesni nei „vengimo“ – juose siekiama atsikratyti seno elgesio.

Tai reiškia, kad nebūtina kardinaliai užsibrėžti nustoti valgyti saldumynus, tačiau efektyviau nustatyti ribą, kad per dieną kelis kartus bus valgomi vaisiai, kurie taps alternatyva desertams.

Mokslas rodo, kad naujametiniai pažadai savaime nėra nei tuščia pramoga, nei iš anksto pasmerkti žlugti. Jie padeda permąstyti įpročius, įvertinti nueitą kelią ir pasinaudoti naujų metų teikiamu psichologiniu atskaitos tašku. Vis dėlto ilgalaikė sėkmė priklauso ne nuo emocinio impulso, o nuo realistiškai suformuluotų tikslų ir nuoseklaus jų siekimo.

DAUGIAU SKAITYKITE: 2025-ieji su Technaujienos.lt: nuo DI ir mokslo proveržių iki geopolitinių aktualijų Lietuvoje