NASA be žado: paauglys aptiko 1,5 mln. naujų kosminių objektų

Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) gyvenantis moksleivis Matteo Pazas, pasitelkęs dirbtinio intelekto metodus, iš naujo išanalizavo NASA kosminio teleskopo duomenis ir aptiko apie 1,5 mln. iki šiol neidentifikuotų kosminių objektų. Atrasta informacija buvo gauta iš infraraudonųjų spindulių teleskopo NEOWISE archyvų.

Kas tas NEOWISE?

NEOWISE – tai NASA kosminio teleskopo projektas Near-Earth Object Wide-field Infrared Survey Explorer, skirtas infraraudonųjų spindulių stebėjimams, leidžiantiems aptikti asteroidus, kometas ir kitus Saulės sistemos objektus. Teleskopas fiksavo objektų skleidžiamą šiluminę spinduliuotę, todėl galėjo aptikti ir tuos kūnus, kurie regimosios šviesos diapazone yra sunkiai pastebimi.

Iš pradžių teleskopas buvo paleistas 2009 metais kaip WISE (Wide-field Infrared Survey Explorer) misija, kurios tikslas buvo atlikti viso dangaus infraraudonųjų spindulių apžvalgą. 2011 metais, pasibaigus pagrindinei misijai, teleskopas buvo laikinai išjungtas, o 2013 metais vėl aktyvuotas ir pervadintas į NEOWISE, nukreipiant jį į artimų Žemei objektų paiešką, stebėjimą ir katalogavimą.

NEOWISE misija aktyviai veikė iki 2024 metų, per tą laiką sukaupė didžiulius infraraudonųjų stebėjimų duomenų archyvus. Šie duomenys yra viešai prieinami ir iki šiol naudojami moksliniuose tyrimuose, leidžiančiuose iš naujo analizuoti anksčiau neidentifikuotus ar nepakankamai įvertintus šiluminius signalus.

Dirbtinio intelekto taikymas NEOWISE duomenų analizei

Paauglys analizavo NASA NEOWISE misijos metu sukauptus duomenis, kurie buvo renkami stebint dangų infraraudonųjų spindulių diapazone. Šie duomenys jau ne vienerius metus yra viešai prieinami, tačiau didelė jų dalis laikyta sunkiai interpretuojama arba pernelyg „triukšminga“ ir chaotiška detalesnei analizei.

Pasitelkęs dirbtinio intelekto modelius, moksleivis sukūrė sistemą, galinčią atpažinti pasikartojančius šiluminius signalus, kurie ankstesniuose tyrimuose nebuvo susieti su konkrečiais objektais.

Taip buvo identifikuoti apie 1,5 mln. kosminių objektų, tarp kurių – silpnos žvaigždės, rudosios nykštukės ir kiti dangaus kūnai, anksčiau oficialiai nepatekę į katalogus.

NASA reakcija ir mokslo bendruomenės dėmesys

Jaunojo tyrėjo darbas iš karto sulaukė oficialaus NASA vadovybės dėmesio ir net darbo pasiūlymo.

NASA vadovas Jaredas Isaacmanas įvertino šį darbą, pabrėždamas, kad dirbtinis intelektas tampa vis svarbesniu įrankiu analizuojant didžiulius kosminių stebėjimų kiekius.

Be to, J. Isaacmanas viešai pakvietė Matteo Pazą aplikuoti į darbą NASA, o pats jaunasis mokslininkas atsakė: „kur pasirašyti?“

Pasak agentūros, šis atvejis parodo, kaip net ir jau seniai surinkti duomenys gali atskleisti naujų faktų, jei jiems taikomi pažangesni analizės metodai.

Atradimai kol kas laikomi preliminariais, o dalis objektų dar bus papildomai tikrinami profesionalių astronomų. Vis dėlto pats metodas laikomas reikšmingu pavyzdžiu, kaip dirbtinis intelektas gali papildyti tradicinius astronominius tyrimus ir padėti efektyviau naudoti archyvinius duomenis.

Šis atvejis taip pat atkreipė dėmesį į augantį jaunųjų tyrėjų vaidmenį moksle, ypač srityse, kuriose svarbus programavimas, duomenų analizė ir dirbtinio intelekto taikymas.

NASA teigimu, ateityje panašūs metodai gali būti plačiau naudojami analizuojant tiek kosmoso stebėjimų, tiek kitų mokslo sričių duomenų archyvus.

Taip pat kviečiame skaityti daugiau kosmoso naujienų.