Naminiu augintiniu klonavimas sparciai populiareja ka reikia zinoti
Naminių augintinių klonavimas sparčiai populiarėja: ką reikia žinoti?
TRUMPAI
- • Klonavimas iš mokslinio eksperimento 1995 m. virto prieštaringai vertinama gyvūnų atkūrimo praktika.
- • Ne viena užsienio įžymbybė jau klonavo savo augintinį.
- • Ši technologija žada pratęsti ryšį su prarastais augintiniais, bet kartu kelia etinių ir moralinių klausimų.
Klonavimo technologijos sparčiai juda iš mokslinės fantastikos į realybę, o šiandien naminio augintinio „kopija“ jau yra tikra galimybė. Nepaisant to, netrūksta kritikų manančių, kad ši praktika nėra etiška.
Yra realių atvejų
Viešumoje jau ne vieną kartą įžymybės teigė, kad klonavo savo augintinius, o neseniai tai pripažino ir garsus JAV futbolininkas Tomas Brady, sukėlęs ir garsias diskusijas visuomenėje.
Klonavimo pradžia siekia 1995 m., kai Škotijos mokslininkai pasauliui pristatė pirmąjį klonuotą žinduolį. Tai buvo avis vardu Dolly. Ir nors mokslininkai džiaugėsi savo pasiekimu ir gavo pripažinimą už nuopelnus, kartu kilo daugybė moralinių klausimų. O jie dar labiau suintensyvėjo 2005 m., kai Pietų Korėjos tyrėjai pirmą kartą laboratorijoje reprodukavo šunį.
Galimybė turtingiesiems
Praėjus ir dvidešimčiai metų, naminių gyvūnų klonavimas išlieka tik išimtinai turtingų šeimininkų galimybe. Šuns DNR atkūrimas vidutiniškai kainuoja kiek daugiau nei 43 tūkst. eurų, o kačių – maždaug pusę tiek.
Visgi tai nėra vienintelis iššūkis norint išsaugoti mylimo augintinio atminimą – skeptikai čia įvardija daugiau priežasčių.
Naminiai augintiniai nėra nykstanti rūšis
Įprastai klonavimas ar kitos sintetinės biologijos formos yra nukreiptos į nykstančių rūšių išsaugojimą, o, pavyzdžiui, šunys nepriklauso šiai grupei.
Apie tai yra griežtai pasisakiusi Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga, pasak kurios, tūkstančiai šunų būna užmigdyti ar patenka į gyvūnų prieglaudas. Todėl verčiau dešimtis tūkstančių skirti ne vieno asmens emociniam ryšiui atkurti su buvusiu augintiniu, bet padėti esantiems gyvūnams, laukiantiems globos.
Abejonės dėl panašumo
Nors ir naminiai augintiniai dėl klonavimo tampa panašiais į savo pirmtaką, tačiau DNR atkūrimas vis tiek nereiškia, kad jie bus identiški – skirsis jų charakteriai, elgesys ir įpročiai. Tai iš esmės vis tiek bus du skirtingi gyvūnai.
Čia kyla ir kitų etinių diskusijų, kurios paremtos tuo, kad klonavimui reikia daugybės kitų gyvūnų. Kad būtų sukurtas pirmasis toks šuo reikėjo šimtų kiaušialąsčių ir kelių dešimčių surogatinių šunų. Dalis jų patiria skausmingas procedūras, o daugelis embrionų taip ir neišsivysto. Čia sėkmės tikimybė kol kas yra maža – tik 2 iš 100 bandymų baigiasi gyvu šuniuku.
Visgi, kol aplinkosaugininkai sako, kad klonavimas turėtų likti tik nykstančioms rūšims, naminių augintinių savininkai teigia, kad tai unikali galimybė jiems išsaugoti šeimos dalimi tapusius gyvūnus.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Mokslininkai atrado būdą sustabdyti gausų kraujavimą per vieną sekundę
2Galingiausios pasaulio kariuomenės 2025-aisiais: kokią vietą užima Lietuva?
3Perspėjimas Europai: „Kinija jau laimėjo elektromobilių lenktynes“, delsimas didina kainas vairuotojams
4Elektromobilių skaičius Lietuvoje auga „kaip ant mielių“: per penkerius metus išaugo 20 kartų
5Davoso forume dėmesys dirbtiniam intelektui: technologijų pasaulio vadovų įžvalgos
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.