Mokslininkai teigia įrodę „atvirkštinio senėjimo“ galimybę: pokyčiai per kelis mėnesius

Senėjimas yra vienas iš labiausiai aptariamų ir mokslininkų eksperimentų akiratyje esančių biologijos klausimų. Nors ilgą laiką jis buvo laikomas negrįžtamu procesu, šiuolaikiniai tyrimai vis dažniau siekia šią nuostatą kvestionuoti. Šįkart tai įrodyti bando Australijos mokslininkai, kurie pastaruosius metus atlieka „atvirkštinio senėjimo“ analizes.

„Atjaunėti“ pavyko

Australų mokslininkų vadovaujamo tyrimo metu dalyviai taikė kompleksines gyvenimo būdo intervencijas, kurios leido pasiekti reikšmingų rezultatų, siejamų su senėjimo procesų lėtėjimu.

„Atvirkštinis senėjimas“ šiuose tyrimuose apibrėžiamas kaip procesas, kai siekiama ne tik pristabdyti biologinius pokyčius, bet ir sugrąžinti ląsteles, audinius ar net organų funkcijas į jaunesnę, biologiškai aktyvesnę būseną.

Žiniasklaidoje vienas iš pilotinio tyrimo dalyvių pasakoja, kad jo biologinį amžių pavyko „atsukti“ nuo 57 metų iki 41 metų vos per tris mėnesius.

Esmė mažuose pokyčiuose

Visgi pačiame tyrimo metode stebuklų nėra. Mokslininkai dėmesį sutelkia į elementarius gyvenimo aspektus kaip visaverčio maisto valgymas ir pakankamas skysčių vartojimas, kasdienis judėjimas, įskaitant treniruotes tris kartus per savaitę, kokybiškas miegas bent 7 valandas, mąstysenos lavinimas kartu su streso valdymu ir ląstelių energijos (mitochondrijų) kontrolė.

Kiek anksčiau Australijos tyrėjai įgyvendino pilotinį tyrimą, kuriame ir bandė nustatyti, ar trijų ir šešių mėnesių gyvenimo būdo pokyčiai su tiksline programa gali pakeisti DNR metilinimo modelius ir biologinį amžių.

Biologinis amžius tyrime matuojamas naudojant „TruAge“ epigenetinį amžiaus testą, kuris apima DNR metilinimo analizę iš kraujo mėginių.

Pilotinio tyrimo rezultatuose išskiriama, kad po trijų mėnesių vidutiniškai biologinis amžius sumažėja 3,7 metų, o po šešių – 3,9 metų. Analizuojant tik ląstelių pažeidimus ir jų atkūrimą, rezultatai dar įspūdingesni – po trijų mėnesių biologinis amžius sumažėja 8,7 metų.

„Atvirkštinio senėjimo“ tyrimų ribotumai

„Atvirkštinio senėjimo“ tyrimuose dažniausiai naudojami epigenetiniai „amžiaus laikrodžiai“, kurie matuoja DNR metilinimo pokyčius, tačiau neapima viso organizmo senėjimo sudėtingumo. O toks biologinio amžiaus sumažėjimo skaičiavimas nebūtinai rodo pilnavertišką organizmo „atjaunėjimą“.

Australijos mokslininkų darbai kol kas apribojo pilotiniu tyrimu ir trumpu laikotarpiu, todėl dar trūksta kokybiškų klinikinių duomenų, kurie įrodytų jų validumą ir ilgalaikę prasmę.

Senėjimo procesų tyrimai reikalauja kompleksinio požiūriu, todėl mokslininkams vis dar sunku pasiekti reikšmingesnį proveržį. Tačiau čia naujas galimybes atveria dirbtinis intelektas, kuris gali apdoroti daugybę duomenų  ir analizuoti jau atliktus darbus, padedant specialistams tyrinėti šią sritį.

Apie tai skaitykite: Štai ką apie senėjimą atskleidė DI, išanalizavęs 460 000 tyrimų – mokslininkai to nepastebėjo