Mokslininkai sužavėti: 117 metų moteris atskleidžia ilgaamžiškumo paslaptį

Maria Branyas buvo seniausia pasaulyje moteris, gyvenusi 117 metų. Mokslininkams ištyrus moters genetiką, jie teigia – gauti rezultatai gali būti ilgaamžiškumo receptas.

Seniausias pasaulyje žmogus

Nuolatos vyksta diskusijos, kuriose stengiamasi išsiaiškinti, kokia gi yra ilgo gyvenimo paslaptis? Maria Branyas yra viena iš nedaugelio, t. y. aštunta pagal senumą kada nors gyvenusi moteris visame pasaulyje.

Oficialiai ji buvo pripažinta, kaip seniausias pasaulyje gyvas žmogus. Tačiau 2024 m. vasaros pabaigoje moteris mirė pragyvenusį įspūdingą amžių – 117 metų ir 168 dienas. Šis įvykis paskatino mokslininkus ieškoti ilgaamžiškumo priežasčių ir ištirti šį atvejį.

Atliktas tyrimas atskleidė įdomių detalių

Josep Carreras iš Leukemijos tyrimų instituto Ispanijoje atliko tyrimą, kuris išsamiai analizavo moters biologines savybes. Tyrėjų komanda atsižvelgė į pačius įvairiausius rodiklius: moters genus, seiles, turėtus įpročius ir kt.

Tirdami chromosomas jie atrado keletą retų genetinių variantų, kaip „DSCAML1“ geną, kuris susijęs su smegenų sveikata, senėjimu, vėžiu, širdies ligomis ir pažinimo išsaugojimu. Tai galėtų būti vienas iš veiksnių, lėmusių moters ilgaamžiškumą.

Papildomai dar buvo nagrinėtas M. Branyas „epigenetinis laikrodis“, kurio metu tirtas moters biologinis amžius. Tyrimo metu buvo pastebėta, kad gauti rezultatai neatitinka jos chronologinio amžiaus – ląstelės organizme nurodo jaunesnį amžių.

Be to, nustatyta, kad moteris pasižymėjo efektyviu metabolizmu, todėl išvengė daugelio ligų.

Sėkmė ne tik genetikoje

Nors atlikti tyrimai nurodo, kad moteris pasižymėjo retais, bet sėkmingais genetiniais rodikliais – ilgaamžiškumo paslaptis nebūtinai slypi tik čia.

Analizuojant senjorės įpročius nustatyta, kad ji nepaprastai mėgo jogurtą ir jį valdydavo dažnai – tris kartus per dieną.

Tyrimo autoriai pabrėžia, kad toks įprotis greičiausiai paskatino sveikų žarnyno bakterijų augimą:

„Mikroorganizmai yra labai svarbūs nustatant ne tik mūsų kūno metabolitų sudėtį, bet ir uždegimus, žarnyno pralaidumą, pažinimo funkcijas, kaulų ir raumenų sveikatą.“

Kiti tradiciniai gyvenimo būdo aspektai greičiausiai taip pat turėjo teigiamos reikšmės. Miego įpročiai, kokybiškas laikas praleistas su šeima ir draugais, taktiliniai ir protiniai užsiėmimai bei Viduržemio jūros dieta.

Visgi net ir toks įspūdingas gyvenimo laikas nepralenkia kai kurių stuburinių organizmų gyvenimo trukmės. Grenlandijos rykliai gali gyventi net iki 400 metų amžiaus, o, pasižymėdami išskirtinėmis genetinėmis savybėmis, per tiek laiko jie nesuserga jokiomis onkologinėmis ligomis.