Mokslininkai siūlo Europai būdą, kaip apsaugoti sienas nuo Rusijos: sprendimas gamtoje

Mokslininkai pasiūlė būdą, kaip Europa galėtų stiprinti sienų apsaugą nuo galimos invazijos – pasitelkiant gamtą. Balandžio 7 dieną paskelbtoje analizėje teigiama, kad atkuriant pelkes, tankius miškus ar natūralias upių sistemas galima sukurti teritorijas, kurios sulėtintų ar net sustabdytų mechanizuotų pajėgų judėjimą. Tokia strategija vadinama „gynybiniu atkūrimu“ (angl. defensive rewilding), o jos tikslas – sujungti nacionalinį saugumą ir aplinkos apsaugą į vieną sprendimą.

Gynyba pasitelkiant kraštovaizdį

Gynybos ir saugumo žurnale „The RUSI“ paskelbtoje trijų mokslininkų analizėje siūloma atsigręžti į praeitį ir pažvelgti į gamtą. Pasak tyrėjų, gamtinė aplinka istorijoje ne kartą veikė kaip galingas gynybos veiksnys. Sudėtingas reljefas gali riboti priešo judėjimą, priversti jį rinktis siaurus maršrutus ir sulėtinti puolimą dar prieš prasidedant kovai.

Tyrėjų teigimu, „gynybinis atkūrimas“ siūlo sąmoningai atkurti arba sustiprinti tokias ekosistemas kaip pelkės, miškai ar natūralios upių vagos. Tokie kraštovaizdžiai gali sukurti ilgalaikes kliūtis, kurios ne tik apsunkina invaziją, bet ir suteikia ekologinės naudos – pavyzdžiui, didina biologinę įvairovę, mažina potvynių riziką ar kaupia anglies dioksidą. Todėl tai leidžia vienu metu spręsti dvi problemas.

Tyrimo autoriai teigia, kad tokios kliūtys veiktų ir kaip atgrasymo priemonė – jei potencialus agresorius mato, kad teritorija sunkiai įveikiama, invazijos tikimybė gali mažėti.

Kaip gamta gali stabdyti priešo judėjimą

Kaip aiškina ekspertai, kai kurios ekosistemos ypač veiksmingos stabdant mechanizuotą techniką. Pavyzdžiui, atkurtos pelkės su minkštu ir vandeningu gruntu gali būti nepraeinamos sunkiajai karinei technikai, nes tokios transporto priemonės daro didelį spaudimą žemei.

Tankūs miškai taip pat gali tapti rimta kliūtimi. Didelis medžių tankis riboja transporto judėjimą, mažina matomumą ir gali trikdyti modernias stebėjimo technologijas, tokias kaip GPS ar radijo ryšys.

Be to, natūraliai vingiuojančios upės su minkštais krantais gali apsunkinti tiltų statybą ir priversti puolėją ieškoti riboto skaičiaus perėjimo vietų. Tokiose vietose gynėjams lengviau sutelkti pajėgas ir kontroliuoti situaciją.

Galima strategija Europoje

Tyrėjai išskiria kelias vietas Europoje, kur tokia strategija galėtų būti ypač aktuali. Vienas pavyzdžių – Ukrainos ir Baltarusijos pasienis, kuriame plyti didelės Pripetės pelkės. Istoriškai jos jau ne kartą turėjo didelę įtaką karo eigai regione.

Panaši taktika buvo panaudota ir 2022 metais ginant Kyjivą, kai Ukrainos pajėgos užliejo teritorijas prie Irpinės upės. Dėl to Rusijos mechanizuotos kolonos buvo priverstos judėti siaurais keliais.

Kitas pavyzdys – ilga Suomijos ir Rusijos siena. Tankūs borealiniai miškai, ežerai ir pelkės gali sudaryti natūralią kliūčių sistemą, kuri sulėtintų bet kokį puolimą ir priverstų priešą judėti nuspėjamais maršrutais.

TAIP PAT SKAITYKITE: Aviacijos inžinerijos ekspertas: kiek efektyvi gali būti „Dronų siena“ Lietuvoje?

Ataskaitoje teigiama, kad tokios gamtinės kliūtys gali būti ne tik efektyvios, bet ir palyginti nebrangios. Pavyzdžiui, gynybinės šlapynių juostos sukūrimas gali kainuoti apie 105 tūkst. – 630 tūkst. eurų už kilometrą, priklausomai nuo jos pločio. Palyginimui, betoninis prieš­tankinis griovys gali kainuoti apie 1,2–3,5 mln. eurų už kilometrą.

Ne alternatyva kariuomenei, bet papildoma gynyba

Mokslininkai pabrėžia, kad gamta negali pakeisti tradicinės kariuomenės ar ginkluotės. Tačiau tokie kraštovaizdžio sprendimai gali tapti papildomu gynybos sluoksniu, kuris sulėtina priešo judėjimą ir suteikia daugiau laiko reaguoti.

Nepaisant to, tokio kraštovaizdžio atkūrimas gali užtrukti ne vienerius metus, tačiau atkurtos ekosistemos gali būti ilgalaikės ir savarankiškai atsinaujinančios.