Mokslininkai paaiškino, kokie mitybos įpročiai svarbiausi ilgaamžiškumui

Naujas mokslininkų tyrimas, vasario 13 d. paskelbtas žurnale „Science Advances“, parodė, kad tam tikri mitybos įpročiai siejami su ilgesne gyvenimo trukme net ir įvertinus genetinį polinkį. Tyrėjai, remdamiesi Jungtinės Karalystės biobanko duomenimis, analizavo daugiau nei 100 tūkst. žmonių mitybą ir sveikatos rodiklius, lygindami kelis plačiai taikomus mitybos modelius. Rezultatai rodo, kad svarbiausi ilgaamžiškumui yra ne vienos konkrečios dietos pavadinimas, o nuoseklūs pasirinkimai, kurie ilgainiui mažina ankstyvos mirties riziką.

Pastebėti bendri principai

Tyrėjai lygino penkis plačiai žinomus mitybos modelius – Viduržemio jūros, DASH, augalinę, diabeto rizikos mažinimo dietą ir vadinamąjį alternatyvųjį sveikos mitybos indeksą (AHEI). Nors šie modeliai skiriasi rekomenduojamais produktais ir proporcijomis, nustatyta, kad jų poveikis sveikatai buvo panašus.

Mokslininkai aiškina, kad visuose mitybos variantuose vyravo augalinis maistas: daržovės, vaisiai, pilno grūdo, ankštiniai produktai ir riešutai, taip pat nesočiosios riebalų rūgštys. Tuo pačiu ribojami stipriai perdirbti produktai, rafinuotas cukrus ir dideli raudonos mėsos kiekiai.

Svarbiausia, kad tyrimas vertino ne tik šių principų ryšį su bendrais sveikatos rodikliais, bet ir su realia gyvenimo trukme. Dalyviai buvo stebimi kiek daugiau nei dešimtmetį, per kurį užfiksuotos 4 314 mirtys, todėl mokslininkai galėjo įvertinti ilgalaikį mitybos poveikį.

Paaiškėjo, kad geriausiai įvertintą mitybą turėję žmonės gyveno ilgiau nei tie, kurių mityba buvo prasčiausia. 45 metų vyrams sveikesni mitybos įpročiai siejosi su maždaug 2–3 papildomais gyvenimo metais, o moterims – vidutiniškai 1–2 metais.

TAIP PAT SKAITYKITE: Atskleista, kaip sveikatą veikia itin perdirbtas maistas – net ir neturint antsvorio

Genai nėra lemiamas veiksnys

Tyrėjai taip pat analizavo dalyvių DNR ir vertino 19 genetinių žymenų, susijusių su ilgaamžiškumu. Tai leido atskirti, ar ilgesnį gyvenimą lemia paveldimumas, ar gyvenimo būdas.

Rezultatai parodė, kad sveikesnė mityba buvo siejama su mažesne ankstyvos mirties rizika net tarp žmonių, turinčių genetinį polinkį gyventi trumpiau. Kitaip tariant, kasdieniai pasirinkimai gali bent iš dalies kompensuoti paveldimus veiksnius.

Poveikis ilgalaikėje perspektyvoje

Tyrėjai pabrėžia, kad poveikis nepasireiškia greitai – svarbi metų ar net dešimtmečių trukmės mitybos kryptis. Nedideli, bet pastovūs skirtumai laikui bėgant kaupiasi ir tampa reikšmingi vertinant populiacijos mastu.

Todėl ilgaamžiškumui svarbiausia ne trumpalaikė dieta ar griežtas režimas, o įpročių stabilumas. Nuoseklūs pasirinkimai, kartojami kasdien, ilgainiui turi didesnę reikšmę nei epizodiniai bandymai radikaliai keisti mitybą.

Visgi kol vieni mokslininkai tikina, kad vaisiai, daržovės ir pilno grūdo produktai yra raktas į sėkmę, kitame – ilgaamžiškumas siejamas su mėsos valgymu.

Apie tai mūsų straipsnyje: Mėsos valgymas siejamas su galimybe sulaukti 100 metų, rodo naujas tyrimas

Moksliniame žurnale „Science Advances“ paskelbto tyrimo rezultatai pasiekiami čia.