Mokslininkai paaiškino, kodėl autizmas toks dažnas mūsų visuomenėje

Anot Pasaulio sveikatos organizacijos duomenų, visame pasaulyje autizmo sutrikimą turi vienas iš šimto vaikų. Tuo tarpu naujausias mokslininkų tyrimas atskleidžia intriguojančią hipotezę, kodėl autizmo spektro sutrikimas yra toks paplitęs žmonių populiacijoje. Pasak tyrėjų, atsakymas slypi pažvelgus į evoliuciją.

Ką žinome iki šiol?

Oksfordo universiteto mokslininkai atliko tyrimą, kuriame atskleidė, kad santykinai didelis autizmo pasireiškimas tarp žmonių galėtų būti glaudžiai susijęs su tuo, kaip žmonės evoliucionavo praeityje. Autizmas tyrėjų dažniausiai laikomas tik mūsų visuomenei būdingu sutrikimu, nes dažnai patiriami kognityviniai sunkumai, kaip kalbos iššūkiai, yra sudėtingi ir būdingi tik žmonėms.

Šiandieninės technologijos leidžia tyrėjams tiksliai nustatyti atskirus smegenų ląstelių tipus, o ir dabar jau aišku, kad žinduolių smegenyse yra itin daug įvairių neuronų tipų.

Taip pat pastebėta, kad yra daug genetinių pokyčių, kurie būdingi tik „homo sapiens“ – tam tikri genomo elementai, kurie beveik nekito per žinduolių evoliuciją, bet yra stebimi žmonėse. Šios galimybės atveria kelią autizmo nagrinėjimui ir gilesnei šio sutrikimo analizei.

Evoliucija galėtų paaiškinti paplitimą

Mokslininkai išnagrinėjo naujausius įvairių rūšių RNR duomenis trijų skirtingų žinduolių smegenyse. Rezultatai atskleidžia, kad vienas gausiausių išorinio smegenų sluoksnio neuronų, vadinamų „L2/3 IT“ – žmoguje vystėsi neįprastai sparčiai, lyginant su kitomis beždžionių rūšimis.

Matoma, kad šią sparčią evoliuciją lydėjo ir drastiški su autizmu susiję genų pokyčiai, kurie greičiausiai buvo nulemti klasikinės natūralios atrankos. Visgi, nors rezultatai ir rodo šios atrankos svarbų vaidmenį, lieka neaišku, kodėl toks „pranašumas“ buvo suteiktas žmonių protėviams.

Hipotetiškai spėliojama, kad iš dalies tam reikšmės galėjo turėti vėluojantis vystymasis, todėl evoliucijos metu tai lėmė lėtesnį smegenų formavimąsi po gimimo, kuris leidžia formuoti sudėtingus ryšius smegenyse, lyginant su beždžionėmis.

Šie genetiniai pokyčiai, leidę atsirasti sudėtingai žmogaus smegenų raidai, kartu prisidėjo ir prie neuroįvairovės augimo, įskaitant autizmą. Nepaisant to, kad evoliuciškai, lyginant su kitais žinduoliais, žmonės įgavo tam tikrus vystymosi pranašumus, jie tuo pačiu sumažino neurotipiškumo kontrolę ir padidino autizmo dažnumą.

Mokslininkai tikina, jog šie rezultatai patvirtina, kad autizmas nėra vien patologija, o ir svarbi mūsų evoliucijos pasekmė. Tai reiškia, kad tai nėra tik klinikinis sutrikimas, o natūralios žmogaus smegenų raidos įvairovės rezultatas. Kita vertus, kiti ekspertai su šiais rezultatais nesutinka ir tikina, kad yra ir kitų priežasčių.

Tuo tarpu tyrėjai pristatė ir kitus unikalius atradimus. Pasak jų, yra būdas, leisiantis „išjungti“ autizmo simptomus. Apie tai rašėme čia.