Mokslininkai įvardijo „auksinę“ miego trukmę – ji gali sumažinti diabeto riziką

Kovo 3 d. žurnale „BMJ Open Diabetes Research & Care“ paskelbto tyrimo rezultatai atskleidžia optimalią miego trukmę siekiant sumažinti 2 tipo diabeto riziką. Kiek daugiau nei 7 valandų miegas per naktį gali būti siejamas su geresniais organizmo gebėjimo reguliuoti cukraus kiekį kraujyje rodikliais.

Nustatė optimalų miego kiekį

Tyrime analizuoti 23 475 suaugusiųjų duomenys iš JAV Nacionalinės sveikatos ir mitybos tyrimo (NHANES), surinkti 2009–2023 metais. Mokslininkai siekė nustatyti ryšį tarp darbo dienomis miegamos trukmės ir vadinamojo apskaičiuoto gliukozės panaudojimo greičio (eGDR) – rodiklio, kuris laikomas patikimu atsparumo insulinui įvertinimu.

Rezultatai parodė aiškią vadinamąją apverstos U formos priklausomybę: geriausi metaboliniai rodikliai buvo stebimi tada, kai žmonės miegodavo apie 7,32 valandos, tai yra maždaug 7 valandas ir 18 minučių per naktį.

Kai miego trukmė buvo trumpesnė nei ši riba, kiekviena papildoma miego valanda buvo siejama su geresniu gliukozės panaudojimu organizme. Tačiau viršijus šią trukmę ryšys apsivertė – ilgesnis miegas buvo susijęs su didesne atsparumo insulinui rizika.

Savaitgalio miegas gali padėti – bet yra išimčių

Tyrėjai taip pat analizavo savaitgalio „atsigriebimo“ miegą, kai žmonės ilsisi ilgiau nei darbo dienomis.

Paaiškėjo, kad ši strategija gali būti naudinga tiems, kurie darbo dienomis miega per mažai. Jei šis miegas nesiekė optimalios ribos, 1–2 papildomos valandos savaitgalį buvo siejamos su geresniais metaboliniais rodikliais.

Tačiau ilgesnis nei dviejų valandų „atsigriebimo miegas“ turėjo priešingą poveikį – jis silpnino teigiamą ryšį tarp miego trukmės ir gliukozės apykaitos.

TAIP PAT SKAITYKITE: Kodėl žmonės sapnuoja kritimą ir ką apie tai sako mokslas?

Ryšys tarp miego ir medžiagų apykaitos

Tyrimą atlikę mokslininkai aiškina, kad miegas ir medžiagų apykaita gali veikti vienas kitą abiem kryptimis. Prastesnė gliukozės kontrolė siejama ne tik su per trumpu, bet ir su per ilgu miegu, taip pat su įvairiais miego sutrikimais.

Pasak mokslininkų, dėl to gali susidaryti savotiškas užburtas ratas. Sutrikusi medžiagų apykaita gali išbalansuoti normalų miego ritmą, o nenormalus miegas, ypač per ilgas, dar labiau pabloginti metabolinę sveikatą.

Tyrimo autoriai pabrėžia, kad jų analizė yra stebimojo pobūdžio, todėl ji neleidžia galutinai nustatyti priežastinio ryšio. Be to, tyrimas rėmėsi pačių dalyvių pateikta informacija apie miego trukmę, todėl neatmetama galimybė, kad sutrikusi gliukozės apykaita gali paveikti miego įpročius, o ne tik atvirkščiai.

Ką tai reiškia kasdieniams įpročiams

Nors tyrimas neleidžia galutinai pasakyti, kad būtent tam tikra miego trukmė tiesiogiai apsaugo nuo diabeto, jis dar kartą primena apie paprastą, bet dažnai nuvertinamą dalyką – miegas yra vienas svarbiausių kasdienių sveikatos veiksnių.

Miego tyrimai mokslo srityje apima labai plačias sritis: nuo „auksinio viduriuko“ poilsiui paieškų Harvardo tyrėjų analizėse iki medicinos, kur miegas ir dirbtinio intelekto įrankiai gali atskleisti turimų ligų riziką.