Mokslininkai ištyrė šimtamečių kraują: rasti požymiai gali padėti suprasti, kaip greitai senstame

Vasario 24 d. Ženevos universiteto mokslininkų paskelbtame tyrime nurodoma, kad šimtamečių kraujyje aptiktas specifinis baltymų rinkinys gali būti susijęs su lėtesniu biologiniu senėjimu. Rezultatai leidžia geriau suprasti, kodėl dalis žmonių išlieka sveiki ir sulaukia garbaus amžiaus.

Kraujyje aptiktas ilgaamžiškumo „parašas“

Šveicarijos mokslininkai, analizavo „Swiss 100“ – ilgaamžiškumo projekto duomenis, kuriame buvo tiriami šimtamečių, aštuoniasdešimtmečių ir jaunesnių suaugusiųjų kraujo mėginiai. Palyginę skirtingas amžiaus grupes, tyrėjai nustatė 37 baltymus, kurių kiekiai šimtamečių kraujyje reikšmingai skyrėsi nuo kitų vyresnio amžiaus žmonių. Įdomu tai, kad šimtamečių baltymų profilis dažnai buvo panašesnis į jaunesnių žmonių nei į aštuoniasdešimtmečių, o tai rodo, kad kai kurie senėjimo procesai jų organizme vyksta lėčiau.

Mokslininkai naudojo pažangius proteomikos metodus (technologijas, leidžiančias vienu metu išmatuoti ir palyginti šimtus ar net tūkstančius kraujyje esančių baltymų) ir iš viso ištyrė 724 skirtingus baltymus.

37 baltymai sudaro apie 5 proc. visų tirtų baltymų ir tai rodo, kad šimtamečiai neišvengia senėjimo, bet kai kurie mechanizmai, kaip minėta, vis tik yra sulėtėję.

Išsiskiriami pagrindiniai skirtumai

Tyrėjai atkreipia dėmesį į oksidacinį stresą, laikomą vienu pagrindinių biologinio senėjimo veiksnių. Jį sukelia laisvieji radikalai – molekulės, kurios susidaro uždegimo metu arba sutrikus ląstelių energijos gamybai. Tyrimas parodė, kad šimtamečių organizmuose oksidacinis stresas yra mažesnis, todėl jų kraujyje aptikta mažiau antioksidacinių baltymų.

Be to, šimtamečių kraujyje nustatyta mažiau uždegimą skatinančių baltymų, įskaitant interleukiną-1 alfa, kuris laikomas vienu svarbiausių uždegimo rodiklių. Taip pat pastebėta, kad baltymai, susiję su riebalų apykaita, šimtamečiams didėja daug lėčiau nei įprastoje vyresnio amžiaus žmonių grupėje.

Tyrėjai taip pat nustatė, kad šimtamečių organizme geriau išlieka baltymas DPP-4, kuris padeda reguliuoti insulino kiekį kraujyje. Tai gali padėti išvengti medžiagų apykaitos sutrikimų ir palaikyti stabilesnį cukraus kiekį kraujyje net labai vyresniame amžiuje.

Šie rezultatai rodo, kad ilgaamžiškumas gali būti susijęs ne su vienu konkrečiu veiksniu, o su lėčiau vykstančiais pagrindiniais senėjimo procesais – mažesniu uždegimu, oksidaciniu stresu ar geriau reguliuojama medžiagų apykaita.

Senėjimo greitį galės parodyti kraujo tyrimai

Mokslininkai mano, kad aptikti kraujo žymenys gali paaiškinti, kodėl dalis žmonių išlieka fiziškai ir protiškai aktyvūs net sulaukę labai garbaus amžiaus.

Todėl ateityje kraujo tyrimai gali padėti tiksliau įvertinti, kaip iš tikrųjų sensta konkretaus žmogaus organizmas ir nustatyti bendrą būklę, įtraukiant ir ligų prevenciją.

Tačiau tyrimas kol kas yra ankstyvoje stadijoje ir mokslininkai ateityje atliks išsamesnę turimų duomenų analizę.

Auksinės formulės nėra

Kaip ir kai kuriuose kituose senėjimą analizuojančiuose tyrimuose, mokslininkai teigia, kad genetika paaiškina tik dalį ilgaamžiškumo, todėl šimtamečių organizmo tyrimai greičiausiai neatskleis vienos paprastos „ilgo gyvenimo paslapties“, o veikiau padės geriau suprasti sudėtingą daugelio veiksnių derinį.

Kartu priduriama, kad tuos pačius baltymus galima koreguoti ir propaguojant tinkamą gyvenimo būdą – įtraukiant fizinį aktyvumą ar kokybišką mitybą.

Kiek anksčiau aptarėme ir diskusijų sulaukusį tyrimą: Mėsos valgymas siejamas su galimybe sulaukti 100 metų, rodo naujas tyrimas