Mokslininkai dalijasi „proto triuku“: leis atkurti prarastus vaikystės prisiminimus

Tyrėjai rado būdą, kaip padėti „atrakinti“ seniai prarastus vaikystės prisiminimus. Pasak jų, tam yra vienas efektyvus būdas – įsikūnijimas į savo vaikystės versiją.

Ar įmanoma prisiminti, kas jau pamiršta?

Mokslininkai nustatė, kad pakeitę žmonių suvokimą apie savo kūną, galima sugrįžti atgal į vaikystę ir jos metu patirtas akimirkas. Jie mano, kad įsikūnijimas į skaitmeninę, vaikišką savo veido versiją padeda tai atskleisti.

Atliktame tyrime dalyvavo 50 žmonių, o jo metu taikyta „veido iliuzijos“ technika. Bandyme sukuriama imitacija, kad kitas veidas, kurie jie mato ekrane, iš tiesų yra jų pačių sukurtas atspindys.

Eksperimento metu kiekvienas asmuo stebėjo tiesioginį veido vaizdo įrašą, kuris buvo skaitmeniniu būdu pakeistas specialiu filtru, kad atrodytų taip, lyg jie būtų vaikai. Kai dalyviai judino galvą, ekrane esantis vaizdas atkartodavo jų judesius, sukeldamas pojūtį, jog tas vaikiškas veidas iš tiesų yra jų pačiu.

Kartu su jais dalyvavo kontrolinė grupė, matę nepakeistus veidus. Užbaigę eksperimentą visi asmenys dalyvavo autobiografinės atminties interviu, kurio metu jie turėjo prisiminti įvykius tiek iš ankstyvos vaikystės, tiek pastarųjų metų.

Atkūrė vaikystės momentus

Tyrėjai vertino, kiek detalių dalyviai įtraukė apibūdindami savo epizodinius autobiografinius prisiminimus, kurie leidžia mintimis sugrįžti į praeitį ir iš naujo išgyventi patyrimus.

Nustatyta, kad eksperimentas buvo veiksmingas, nes ši grupė žmonių, matę savo jaunesnę veido versiją, prisiminė žymiai daugiau detalių iš vaikystės nei kontrolinė grupė.

Tyrėjai mano, kad šis būdas yra veiksmingas dėl to, kad prisiminimai nėra tik išorinės patirties atspindžiai, o ir tai, kaip kiekvienas žmogus jautėsi juos išgyvenant. Smegenys tikriausiai užkoduoja kūno informaciją kaip vieną iš įvykio detalių, o tada ir aktyvuojami tie patys neuroniniai tinklai, kurie saugojo pamirštus prisiminimus, kai tik atkuriami panašūs jutiminiai signalai. Šiuo atveju – vaikystės veidas.

Pasak mokslininkų, šis atradimas atskleidžia naują požiūrį į tai, kaip kūno suvokimas sąveikauja su atminties procesais. O ateityje patobulinus metodiką tai galbūt leistų pasiekti ir „vaikystės amnezijos“ laikotarpį – pirmuosius gyvenimo metus, kurių dažniausiai nebeprisimename.

Kiek anksčiau mokslininkai pateikė ir daugiau unikalių išvadų, susijusių su žmogaus atmintimi. Pasak jų, ji egzistuoja ne tik smegenyse.