Neandertaliečių ir šiuolaikinių žmonių genomų analizė atskleidė netikėtą modelį, kaip jų genai pateko į mūsų DNR

Naujas genetinis tyrimas, paskelbtas vasario 26 d. žurnale „Science“, atskleidė, kad neandertaliečių genai į šiuolaikinių žmonių DNR pateko pagal aiškų ir netikėtą modelį. Analizuodami senovės ir šiuolaikinių žmonių genomus mokslininkai nustatė, kad mišrios poros dažniausiai susidarydavo tarp neandertaliečių vyrų ir Homo sapiens moterų, bet ne atvirkščiai.

Netikėtas genetinis modelis

Neandertaliečių genų pėdsakai šiuolaikinių žmonių DNR pirmą kartą buvo patikimai nustatyti 2010 m., kai mokslininkai iššifravo neandertaliečio genomą ir parodė, kad žmonės bei neandertaliečiai poravosi.

Tuomet paaiškėjo, kad šiandien dauguma ne Afrikos regionų gyventojų turi apie 1–2 proc. neandertaliečių kilmės DNR – tai tapo vienu svarbiausių atradimų žmogaus evoliucijos tyrimuose. Naujausias tyrimas leidžia daug tiksliau suprasti, kaip šie genai pateko į mūsų genomą.

Pensilvanijos universiteto mokslininkai kartu su tarptautine tyrėjų komanda naujame tyrime nustatė, kad šiuolaikiniuose žmonėse beveik nėra neandertaliečių mitochondrijų DNR, kuri perduodama per motinos liniją. Taip pat aptikta mažiau neandertaliečių genų X chromosomoje nei kitose genomo dalyse. Šie genetiniai pėdsakai rodo, kad mišrios poros dažniausiai susidarydavo tarp neandertaliečių vyrų ir Homo sapiens moterų.

Kodėl susiformavo būtent toks modelis

Tyrimą atlikę mokslininkai aiškina, kad neandertaliečių vyrų ir Homo sapiens moterų poros galėjo būti dažnesnės dėl biologinių ir socialinių priežasčių. Genetiniai duomenys rodo, kad priešingas derinys – neandertaliečių moterys ir šiuolaikinių žmonių vyrai, tikriausiai buvo retesnis arba jų palikuonys išgyvendavo prasčiau, todėl jų genetinių pėdsakų šiandien beveik neaptinkama.

TAIP PAT SKAITYKITE: Mokslininkai: bučinys egzistavo anksčiau nei atsirado žmonės: ką atskleidė nauji duomenys?

Viena iš galimų priežasčių gali būti genetinis suderinamumas. Mokslininkai mano, kad kai kurie genų deriniai galėjo mažinti mišrių palikuonių vaisingumą ar išgyvenamumą.

Kita galima priežastis – socialiniai skirtumai tarp grupių. Tyrėjai neatmeta galimybės, kad šiuolaikinių žmonių moterys dažniau patekdavo į neandertaliečių bendruomenes arba, kad kontaktai tarp skirtingų grupių dažniausiai vykdavo tokiomis aplinkybėmis, kurios skatino būtent tokį poravimosi modelį.

Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad vienos aiškios priežasties kol kas nėra nustatyta. Greičiausiai šį modelį lėmė kelių veiksnių derinys – biologiniai apribojimai, natūrali atranka ir skirtingų žmonių grupių gyvenimo būdas.

Kodėl šis atradimas svarbus

Pasak mokslininkų, toks paveldėjimo modelis geriausiai paaiškina, kodėl neandertaliečių DNR šiandien žmogaus genome pasiskirsčiusi netolygiai. Tyrimas atliktas naudojant šiuolaikines genomo sekoskaitos technologijas ir didelius genetinių duomenų rinkinius, leidžiančius palyginti skirtingų laikotarpių žmonių DNR.

Be to rezultatai rodo, jog žmogaus evoliuciją galėjo formuoti ne tik biologija, bet ir elgesys. Pasak mokslininkų, genų mainai tarp žmonių ir neandertaliečių tikriausiai nebuvo atsitiktiniai, o šis partnerių pasirinkimas turėjo ilgalaikį poveikį šiuolaikinių žmonių DNR.

Todėl šis tyrimas padeda geriau suprasti, kaip formavosi šiuolaikinio žmogaus genetinė sandara. Nors neandertaliečių genai sudaro tik nedidelę mūsų DNR dalį, jie išliko tūkstančius metų ir iki šiol aptinkami milijonų žmonių genome.

Mokslininkai mano, kad genų mainai tarp Homo sapiens ir neandertaliečių vyko maždaug prieš 50–60 tūkstančių metų, kai šiuolaikiniai žmonės iš Afrikos išplito į Europą ir Aziją ir susitiko su jau ten gyvenusiomis neandertaliečių grupėmis.