Moksliniame eksperimente bandyta išplatinti gripą: atskleistos nelauktos pasekmės žmogui

Naujame realaus pasaulio eksperimente mokslininkai siekė išsiaiškinti, kaip gripas plinta tarp žmonių artimoje aplinkoje. Tyrimo rezultatuose atsiskleidžia netikėtos įžvalgos, kurios keičia požiūrį į tai, kaip tokie virusai iš tiesų yra perduodami.

Rezultatai nustebino pačius tyrėjus

Eksperimento metu penki gripu sergantys asmenys ir vienuolika sveikų savanorių kelias dienas leido toje pačioje uždaroje aplinkoje: bendraudami ir dalydamiesi ta pačia erdve. Mokslininkai tikėjosi patvirtinti hipoteze apie masiškai užkrėtusius tyrimo dalyvius dėl buvimo su sergančiaisiais uždaroje aplinkoje kasdieninėmis sąlygomis.

Nepaisant artimo kontakto, nė vienas sveikas dalyvis neužsikrėtė gripu. Tyrėjai komentuodami rezultatus ir aiškindami to priežastis mano, kad kosulys yra vienas dažniausių veiksnių, padidinančių užsikrėtimo gripu tikimybę. Daroma prielaida, kad uždaroje patalpoje nedaug tyrimo dalyvių kosėjo.

Antra, patalpose buvo užtikrinama ventiliacija ir oro judėjimas. Tai padėjo sumažinti ore esančių nedidelių viruso kiekių riziką.

Trečioji prielaida, kodėl savanoriai neužsikrėtė gripu, galėtų būti susijusi su amžiumi. Vidutinio amžiaus suaugusieji yra mažiau pažeidžiami nei jaunesni, todėl tai galėjo suteikti reikšmės eksperimento rezultatams.

„Sulaužė“ nusistovėjusias prielaidas

Visą laiką manyta, kad gripas plinta oro lašeliniu būdu, tačiau tyrimo rezultatai atskleidžia tai, kad yra išimčių. O esant šalia sergančio žmogaus negalima patvirtinti absoliučios užsikrėtimo tikimybės.

Tuo pačiu daugelis susirgimo gripu tyrimų rėmėsi laboratoriniais modeliais, epidemiologiniais duomenimis arba stebėjimais protrūkių vietose. Šį kartą tai vienas pirmųjų atvejų, kai eksperimentas buvo iš anksto kontroliuojamas ir pritaikytas realiomis kasdienybės sąlygomis.

Rezultatų pritaikymas

Gripo protrūkiai išlieka vienas iš aktualiausių sezoninio sirgimo atvejų. O mokslininkai toliau ieško efektyvių būdu kovoti su mutuojančiomis virusų formomis. Tik turint tvirtus argumentus iš klinikinių tyrimų, galima keisti pasaulines infekcijų kontrolės gaires. Šis tyrimas yra pradžia laukiantiems pokyčiams.

Tuo pačiu mokslininkai dalijasi pirminėmis įžvalgomis išskirdami, kad uždarose patalpose reikalinga tinkama oro cirkuliacija, todėl nešiojami oro valymo prietaisai yra vienas potencialių sprendimų.

Kita vertus, kosėjimas išlieka pagrindiniu užsikrėtimo gripu keliu, todėl čia neišvengiamai reikalingos kaukės.

JAV atliktas kelių akademinių institucijų tyrimas paskelbtas žurnale „PLOS Pathogens“.