Milijoninė kriptovaliutų vagystė Pietų Korėjoje: įtariamasis – Lietuvos pilietis

Lietuvos pilietis kaltinamas milijonine kriptovaliutų vagyste ir kenkėjiškos programinės įrangos platinimu. Ne vienerius metus vykęs tarptautinis Pietų Korėjos tyrimas atkleidė nusikaltimo mastą ir populiarią apgavystės metodiką, kai kenkėjiškos programos maskuojamos po populiariomis ir neva nekenkėjiškomis priemonėmis.

Įtariamasis sulaikytas

Pietų Korėjos nacionalinės policijos spaudos pranešime, išplatintame vietine kalba, teigiama, kad įtariamasis, 29-erių Lietuvos pilietis, įvardintas kaip asmuo „A“, organizavo itin plataus masto kenkėjiškos programinės įrangos kampaniją.

Asmuo buvo sulaikytas pagal Interpolo paiešką dar šių metų balandį, kai iš Lietuvos keliavo į Gruziją, ir perduotas Pietų Korėjai. Pasak naujausių duomenų, šiuo metu jis suimtas teismo sprendimu dėl pabėgimo ir įrodymų sunaikinimo. Policiją tyrimą buvo pradėjusi nuo 2020 m. rugpjūčio.

Apsukri apgavystės schema

Kenkėjiškas kodas buvo paslėptas įrankyje „KMSAuto“, kuris yra gerai žinoma neoficiali programinė įranga, skirta neteisėtam „Microsoft Windows“ ir „Microsoft Office“ produktų aktyvavimui.

Užkrėstuose kompiuteriuose ši programa slapta pakeisdavo kriptovaliutų gavėjo adresą, o vartotojai to nežinodami, siųsdavo jas į nusikaltėlio kontroliuojamas pinigines.

Skaičiuojama, kad per visą laikotarpį kenkėjiška programinė įranga buvo atsisiųsta apie 2,8 mln. kartų visame pasaulyje. Nusikaltimas galėjo būti vykdomas beveik trejus metus, 2020 m. balandį – 2023 m. sausį.

Per tą laiką buvo paveikti kiek daugiau nei 3 tūkst. kriptovaliutų adresų naudotojų, atlikta 8,4 tūkst. neteisėtų pervedimų, o Pietų Korėjoje nusikaltimo vertė siekia apie 1,2 mln. JAV dolerių.

Nukentėję asmenys – neatsakingi

Kibernetiniams nusikaltimams įvykdyti šiandien nereikia jokio fizinio kontakto, o valstybių sienos neriboja nusikaltimų masto. Ir nors šis atvejis rodo, kad tarptautinis bendradarbiavimas veikia, o skaitmeninė veikla taip pat yra sekama, daug kas priklauso ir nuo pačių vartotojų.

Naudodami nelegalią programinę įrangą, vartotojai turėtų patys prisiimti atsakomybę už galimus nuostolius. Nes ši veikla tiek pavojinga, tiek neteisėta.

Šiais metais tai ne vienintelė tokia istorija. Dar vienos milijardinės bitkoino kampanijos organizatorė kiek anksčiau buvo pripažinta kalta Londone. Tuo tarpu Lietuva neseniai padėjo Ukrainos tarptautinei operacijai, kurios metu likviduotas telefoninių sukčių tinklas.

Visgi, išvada viena – patys vartotojai internete turėtų išlikti budrūs. Technaujienos.lt dalijasi patarimais, kaip atpažinti nesaugias nuorodas.

Apie tai skaitykite: Kaip patikrinti, ar nuoroda yra saugi? Patikimi būdai