Medicinos pažanga: sukurtas kraujo testas lėtiniam nuovargio sindromui diagnozuoti

Mokslininkų komanda sukūrė itin tikslų kraujo tyrimą, kuris galėtų padėti nustatyti iki tol konkrečių diagnostikos priemonių neturėjusiam lėtiniam nuovargio sindromui. Analizuojant DNR daleles, testas padėjo įrodyti, kad liga turi aiškų biologinį pėdsaką.

Sėkminga diagnostika

Rytų Anglijos universiteto ir Oksfordo „BioDynamics“ tyrėjai sukūrė aukšto tikslumo tyrimą, kuris gali aptikti ligą, sukeliančią ilgalaikį išsekimą. Pasak mokslininkų, lėtinio nuovargio sindromo metu dažniausiai stebimas didelis paciento išsekimas, kurio nepalengvina poilsis. O iki šiol buvo apsunkinta ir diagnostika, nes nėra tikslaus testo, galinčio parodyti šį sutrikimą, todėl pacientai susiduria su klaidingomis diagnozėmis arba ilgus metus kenčia jos neturėdami.

Mokslininkai nustatė, kad jų sukurto paprasto, bet efektyvaus kraujo tyrimo tikslumas siekia 96 proc. Testas sukurtas naudojant specialią DNR analizės technologiją, kuri leidžia pamatyti, kaip žmogaus DNR yra „sulankstyta“ ląstelėse.

Analizavo DNR

Įprastai kiekvienoje žmogaus ląstelėje DNR sudaro apie du metrus ilgio grandinę, kuri susilanksto sudėtingais būdais. Šie susilankstymai padeda reguliuoti, kurie genai yra aktyvūs ar išjungti.

Tyrimo metu išanalizuota 47 žmonių, sergančių lėtinio nuovargio sindromu, kraujas ir duomenys palyginti su 61 sveiko žmogaus mėginiais. Pastebėta, kad DNR „sulankstymo“ modeliai yra kitokie, t. y. turi savitą biologinį parašą, pagal kurį galima atpažinti ligą.

„Tai reikšmingas žingsnis į priekį. Pirmą kartą turime paprastą kraujo tyrimą, kuris gali patikimai nustatyti lėtinio nuovargio sindromą – tai gali pakeisti tai, kaip diagnozuojame ir valdome šią sudėtingą ligą“, – pasiekimus komentuoja profesorius Dmirtry Pshezhetskiy.

Ieškoma sąsajų su COVID-19

Tyrėjai mano, kad ateityje jie galėtų sukurti panašų testą diagnozuoti COVID-19. Pasak jų, ilgalaikis COVID-19 yra labai panašus į lėtinio nuovargio sindromą ir dažnai apima tų pačių simptomų rinkinį. Taip pat šiandieniniais laikais šie du sutrikimai pradedami painioti tarpusavyje.

Visgi mokslininkai pabrėžia, kad ši liga nėra įgimta, o atsiranda dėl pokyčių žmogaus gyvenimo metu. Todėl svarbu tirti ne pačius genus, o epigenetinius žymenis, kurie parodo, kaip jų veikla keičiasi priklausomai nuo aplinkos. O šis testas – būtent tai ir tiria.