Londone kalta pripažinta milijardinės „Bitcoin“ aferos organizatorė

Londono teismas išgirdo prisipažinimą – Kinijos pilietė sutiko su kaltinimais, kaip manoma, didžiausiame pasaulyje pavieniame kriptovaliutų konfiskavimo sandoryje, sukuriant įspūdingo masto sukčiavimo schemą. Bitkoinų industrijoje šis atvejis tampa aiškiu įrodymu, kad pažangūs tyrimų metodai gali padėti išsiaiškinti beveik nesusekamas kriptovaliutas.

Įspūdingo masto apgaulė

2014-2017 m. Zhimin Qian, dar žinoma kaip Yadi Zhang, vadovavo didelio masto aferai Kinijoje, apgaudama daugiau nei 128 tūkst. aukų ir saugant pavogtas lėšas bitkoinų pavidalu. Tą pirmadienį pripažino Londono „Southwark Crown“ teismas.

Paskelbtame pranešime atskleidžiama, kad tyrimas vyko net septynerius metus, bandant visapusiškai identifikuoti pasaulinio pinigų plovimo tinklą. O iš kaltinamosios 2018 m. po surengtos kratos, buvo konfiskuotas seifas su skaitmeninėmis piniginėms, kuriose buvo 61 tūkst. bitkoinų. Jų vertė šiuo metu viršija 5,5 mlrd. eurų.

Po nusikaltimo pabėgo į Jungtinę Karalystę

Tyrimo metu išsiaiškinta, kad Zhimin Qian po nusikaltimo Kinijoje, suklastojo dokumentus ir atvyko į Jungtinę Karalystę, kurioje bandė legalizuoti pavogtus pinigus pirkdama nekilnojamą turtą.

Tą atlikti jai padėjo kinų maisto užkandinės darbuotojas Jian Wen. Šiaurės Londone moteris buvo persikėlusi į daugiamilijoninį nuomojamą namą, įsigijo du beveik 580 tūkst. eurų vertės objektus Dubajuje.

Tuo tarpu J. Wen teismui teigė, kad nežinojo, jog kriptovaliutos buvo gautos sukčiavimo būdu, tačiau moteriai dar praeitais metais skirta šešerių metų ir aštuonių mėnesių įkalinimo bausmė dėl bendradarbiavimo sukčiavime. Tuo tarpu Z. Qian savo nuosprendžio dar laukia.

Džiaugiasi įminę mįslę

Paviešindami bylos detales, Metropoliteno policijos ekonominių ir kibernetinių nusikaltimų skyriaus vadovas Will Lyne didžiuojasi šiuo pasiekimu ir tikina, kad jiems pavyko įveikti vieną didžiausių Jungtinės Karalystės istorijoje įvykusių pinigų plovimo bylų.

Po suėmimo Z. Qian penkerius metus nepripažino savo kaltės, o teisėsauga sako, kad kaltinamoji pasinaudojo tuo metu Kinijoje populiaria kriptovaliuta, žadėdama kasdienes dividendų pajamas ir garantuotą pelną, taip pat galimybę Kinijai tapti finansų ir technologijų centru.

Jos sukurta sukčiavimo schema pasikliovė daugiausiai 50-75 metų investuotojai, kurie nors ir nežinojo apie šią moterį nieko ir vadino ją „turto deive“, skyrė nuo kelių šimtų tūkstančių iki dešimčių milijonų vietinių Kinijos juanų.

Tai ne pirmasis toks neteisėtas disponavimas kriptovaliutomis. Kiek anksčiau rašėme apie atvejį JAV: Plovė milijardus ir kūrė hiphopo muziką: kas slypi po milijardine „Bitcoin“ vagyste?