Laikote įjungtą „Bluetooth“? Štai kokią informaciją apie jus mato kiti

Skaitmeninio saugumo entuziastas sukūrė „Bluehood“ – „Bluetooth“ skaitytuvą, kuris fiksuoja netoliese esančius įrenginius ir analizuoja jų buvimo dėsningumus. Jis parodė, kad net nenaudojami įrenginiai su įjungtu „Bluetooth“ nuolat transliuoja signalus, leidžiančius stebėti jų buvimą ir judėjimą. Tai reiškia, kad nuolat aktyvus „Bluetooth“ nėra tik patogi funkcija – jis gali kelti realią privatumo ir saugumo grėsmę.

Kai įrenginiai nuolatos transliuoja signalus

„Bluetooth“ šiandien nuolat įjungtas daugybėje įrenginių – nuo telefonų, nešiojamųjų kompiuterių, išmaniųjų laikrodžių ir ausinių iki automobilių ar kai kurių medicinos prietaisų. Tai tapo savaime suprantamu patogumu, o į privatumo rizikas dažnai numojama ranka. 

Skaitmeninio saugumo entuziastas, savo tinklaraštyje prisistatantis kaip Danny, nustatė, kad vien pasyviai „klausantis“ aplinkoje sklindančių „Bluetooth“ signalų – neprisijungiant prie įrenginių – galima susidaryti gana tikslų vaizdą apie aplinkinių gyventojų rutiną. Pavyzdžiui, išsiaiškinti, kada atvyksta kurjeriai, kurie įrenginiai dažnai pasirodo kartu, kada žmonės būna namuose ar išvykę. Tam nereikia brangios įrangos – pakanka paprasto kompiuterio ar „Raspberry Pi“ su „Bluetooth“ adapteriu.

Jo teigimu, didžiausią nerimą kelia ne tai, kad vartotojai patys įjungia „Bluetooth“. Problema ta, kad dalyje įrenginių šios funkcijos išjungti negalima. Tarp jų – klausos aparatai, kai kurie širdies stimuliatoriai ir kiti implantuojami medicinos prietaisai, kurie naudoja mažos energijos „Bluetooth“ (BLE) ryšį.

Panašiai veikia ir specializuotas transportas, pavyzdžiui, kai kurie policijos ar greitosios medicinos pagalbos automobiliai bei logistikos transporto priemonės. Net tokie įrenginiai, kaip gyvūnų GPS antkakliai ar dalis sporto įrangos, be „Bluetooth“ dažnai neveikia.

Paradoksalu, kad net dalis programėlių, orientuotų į privatumo apsaugą, reikalauja įjungto „Bluetooth“. Pavyzdžiui, „Briar“ ir „BitChat“, kurios svarbios protestuose, stichinėse nelaimėse ar regionuose, kur ribotas interneto ryšys arba taikoma cenzūra.

Ką atskleidžia metaduomenys

Stebint „Bluetooth“ signalus per „Bluehood“ gyvenamajame rajone kelias savaites, galima sužinoti, pavyzdžiui, kuriuo paros metu namas dažniausiai tuščias; kokie žmonės apsilanko tame pačiame name kiekvieną savaitę; ar namo gyventojai turi reguliarias darbo pamainas; kada vaikai grįžta iš mokyklos.

Be to, jei įvyktų žalos atvejis, teoriškai galima nustatyti, kurie įrenginiai tuo metu buvo netoliese – nuo išmaniojo laikrodžio vedžiojant šunį iki telefono kišenėje ar pravažiavusios transporto priemonės su stebėjimo sistema. 

Danny pabrėžia, kad „Bluehood“ nėra įsilaužimo įrankis, o edukacinė demonstracija, rodanti, kad net ir žmogus su bazinėmis techninėmis žiniomis ir paprasta įranga gali surinkti daug informacijos apie aplinkinius įrenginius ir jų naudotojų įpročius. Tuo pačiu šis projektas iliustruoja platesnę problemą: mes nuolatos paliekame skaitmeninius pėdsakus, dažnai net nesusimąstydami.