Kurios šalys Europoje dirbtinį intelektą naudoja aktyviausiai? Sąraše ir Lietuva

Europoje dirbtinio intelekto (DI) naudojimas sparčiai auga – nauja ataskaita parodė, kurios šalys DI priemones naudoja aktyviausiai. Šią savaitę paskelbti „Microsoft“ duomenys atskleidžia ryškius skirtumus tarp regionų.

Europoje – spartėjantis DI šuolis

„Microsoft“ vertinimu, nuo 2022 m. pasaulyje dirbtinio intelekto įrankius jau išbandė daugiau kaip 1,2 milijardo žmonių. Tai vienas greičiausių technologijų sklaidos tempų istorijoje – greitesnis nei interneto, asmeninio kompiuterio ar išmaniojo telefono. Europos Sąjunga šiame kontekste išsiskiria kaip vienas aktyviausių regionų, kur aukštesnes pajamas gaunančios šalys dažniau integruoja DI į kasdienę veiklą ir darbo procesus.

Kas pirmauja ir kas atsilieka

Ataskaita (angl. „AI Diffusion Report: Where AI is most used, developed and built“) rodo, kad daugiausia DI reguliariai naudoja Airijos gyventojai – 41,7 proc. jų taiko DI priemones kasdienybėje ar darbe. Antroje vietoje yra Prancūzija (40,9 proc.), trečioje – Ispanija (39,7 proc.).

Tuo tarpu mažiausi skaičiai fiksuojami Rumunijoje (15,3 proc.) ir Graikijoje (17,7 proc.), kur gyventojai AI dar integruoja gerokai lėčiau.

Už ES ribų ypač išsiskiria Norvegija, kur DI reguliariai naudoja 45,3 proc. gyventojų, bei Jungtinė Karalystė su 36,4 proc.

„Microsoft“ teigimu, DI naudojimo mastai glaudžiai susiję su šalies ekonomine padėtimi. Globaliai Šiaurėje vidutinis DI naudojimas siekia 23 proc., o Pietuose – apie 13 proc. Skirtumą lemia infrastruktūra: elektros tiekimas, interneto kokybė, kompiuterinės galimybės. Vis dar beveik keturi milijardai žmonių gyvena regionuose, kuriuose šie veiksniai yra ribojantys.

Lietuvos pozicija pagal DI naudojimą

Pagal „Microsoft“ ataskaitoje pateiktus duomenis Lietuva patenka į antrąjį lentelės trečdalį ir pasiekia 21,0 proc. DI difuzijos rodiklį. Tai rodo vidutinį, tačiau stabilų dirbtinio intelekto naudojimo lygį šalies gyventojų ir darbuotojų tarpe.

Lietuvą supantys kitų šalių rodikliai:
• Kroatija – 21,8 %
• Vietnamas – 21,2 %
• Lietuva – 21,0 %
• Urugvajus – 20,9 %

Tai reiškia, kad Lietuva rikiuojasi labai arti vidutinio pasaulio lygio ir yra aukščiau už tokias šalis kaip Urugvajus, Panama, Serbija, Čilė ar Pietų Afrika, tačiau atsilieka nuo Vidurio Europos rinkų, pvz., Čekijos (26,0 proc.), Vokietijos (26,5 proc.) ar Lenkijos (26,4 proc.).

Kokios įžvalgos kyla iš Lietuvos pozicijos?

1. Lietuva užima tvirtą vidurinę poziciją, bet neišsiskiria tarp lyderių.
Panašu, jog mes dar neįžengėme į aktyviausiai DI naudojančių valstybių gretas, tačiau pagal rodiklį artėjame prie pasaulinio vidurkio ir lenkiame nemažą dalį Pietų Amerikos, Balkanų ir Azijos šalių.

2. Rodiklis rodo gerą potencialą augimui.
Lietuva turi palankią infrastruktūrą – spartų internetą, technologiškai aktyvią visuomenę ir aukštą skaitmeninę kompetenciją. Tad DI naudojimas gali augti greičiau, nei globaliai vidutiniškai.

3. Baltijos šalys yra panašioje trajektorijoje.
Nors pateiktoje lentelėje Latvija ir Estija nerodomos, regioniniai „Microsoft“ vertinimai rodo, kad Baltijos šalys dažniausiai juda labai panašiu tempu, todėl Lietuva gali būti laikoma reprezentatyviu regiono vidurkiu.

Kaip ši tendencija formuoja ateitį

Augantis atotrūkis rodo formuojamą technologinę nelygybę, kuri gali turėti įtakos švietimui, darbo rinkai ir ekonominei konkurencijai.

Ataskaitoje pabrėžiama, kad DI skirtumai kyla ne tik dėl skirtingo priėjimo prie technologijų – juos lemia ir platesnis švietimo bei kalbų barjerų kontekstas. Tai gali formuoti aiškesnį takoskyrį tarp šalių, kurios aktyviai diegia pažangias technologijas, ir tų, kurios susiduria su ribotomis galimybėmis.

Naujausi duomenys parodo, kad Europos šalys dirbtinį intelektą diegia nevienodai – nuo aukšto naudojimo lygio Airijoje iki gerokai kuklesnio Pietų ir Rytų Europoje. Ši tendencija svarbi dabar, nes būtent DI integracija gali lemti ekonominį tempą, inovacijų raidą ir darbo rinkos pokyčius visame regione.