Kokią poziciją duomenų centrų lenktynėse gali užimti Lietuva? Vyginto Domarko komentaras

Šį straipsnį paruošė Vygintas Domarkas, „Telia“ Skaitmeninės transformacijos ir technologijų vadovas.

Europoje duomenų centrų paklausa auga itin sparčiai. Konsultacijų bendrovės „McKinsey“ vertinimu, iki 2030 m. IT apkrova šiame sektoriuje išaugs daugiau nei tris kartus, o tam prireiks virš 250mlrd. dolerių investicijų į naują duomenų centrų infrastruktūrą. Būtent šiame kontekste Lietuvai atsiveria galimybė sustiprinti savo pozicijas ir tapti svarbia naujos dirbtinio intelekto (DI) ekonomikos dalimi.

Vietinių serverių paklausa

DI įsitvirtinimas sukelia milžinišką skaičiavimo galios paklausą. Kuo daugiau vaizdų, jutiklių ir įrenginių generuoja informaciją, tuo brangiau ir lėčiau ją siųsti į serverius už tūkstančių kilometrų. Pavyzdžiui, kiekviena papildoma sekundė vertinant broką gamybos linijoje gali reikšti nuostolius, o finansų ar sveikatos sektoriai privalo laikytis griežtų privatumo reikalavimų. Todėl vis daugiau procesų turi būti atlikti kuo arčiau vietos, kur duomenys atsiranda.

Ši transformacija keičia duomenų infrastruktūros žemėlapį visame pasaulyje. Šalys, kurios gali pasiūlyti pakankamai elektros energijos, talentų ir kokybišką ryšį, tampa pagrindiniais traukos centrais. Čia Lietuva atrodo vis konkurencingiau. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, 2026 m. pradžioje vietinė elektros generacija patenkino 67 proc. viso šalies elektros poreikio, o prognozės rodo, kad šiemet galime pasiekti 80-85 proc. ribą – didžiausią nuo Ignalinos atominės elektrinės uždarymo.

Saulės ir vėjo pajėgumai auga įspūdingu tempu: 2025 m. rugsėjį jų galia viršijo 5 GW, o gaminančių vartotojų kiekvieną mėnesį daugėja tūkstančiais. Tai rodo, kad Lietuva sparčiai juda link didesnio energetinio savarankiškumo ir atsinaujinančios energijos, kuri yra kritiškai svarbi duomenų centrams.

Patikimas elektros tiekimas, sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais ir žaliųjų šaltinių plėtra užtikrina ilgalaikį kainų stabilumą. Nors iki visiško savarankiškumo dar turime pasitempti, kiekvienas papildomas megavatas Lietuvai tampa tiesiogine ekonomine galimybe pritraukti investuotojus, kurie ieško vietos stabiliai veiklai dešimtmečiams į priekį.

Nuoseklių investicijų poreikis

Be energijos Lietuva turi ir kitų pranašumų. Mūsų šviesolaidžio tinklas yra vienas pažangiausių regione, o ryšio kokybė ir mažas vėlavimas su Šiaurės bei Vakarų Europa leidžia patikimai jungti infrastruktūrą su svarbiais Europos mazgais.

Šalyje turime ir stiprią IT bendruomenę – tinklo architektų, elektros inžinierių, kibernetinio saugumo ekspertų bei DI specialistų, kurie geba dirbti su sudėtingomis ir aukšto patikimumo reikalaujančiomis sistemomis. Tokio konkurencinio pranašumo neįmanoma įgyti per metus – jis kuriamas dešimtmečiais.

Duomenų perdavimas į trečiąsias šalis tampa sudėtingesnis ir reikalauja papildomų teisinių bei saugumo garantijų, todėl daugelis organizacijų renkasi infrastruktūrą ES ribose. Tai skatina Europos valstybes stiprinti vietinius duomenų centrų pajėgumus. Lietuva šiame kontekste gali tapti patrauklia vieta naujai infrastruktūrai – ne tik vietos rinkai, bet ir regiono poreikiams, ypač įmonėms, ieškančioms ES reikalavimus atitinkančių sprendimų.

Svarbų impulsą tam davė ir „Telia“, pradėjusi naujo, 26 mln. eurų vertės duomenų centro statybas Vilniaus rajone. Šis projektas ne tik stiprina šalies technologinę bazę, bet ir siunčia signalą rinkai, kad Lietuva pasiruošusi konkuruoti Europos skaitmeniniame žemėlapyje.

Kad šią progą išnaudotume visapusiškai, reikia plėsti vietinę elektros generaciją, skatinti technologines investicijas ir remti aukštos kvalifikacijos specialistų rengimą. Lietuva neturi gausių gamtinių išteklių – mūsų stiprybė yra žmonės, inovacijos ir tinkamai sukurta infrastruktūra.

Jei išlaikysime kryptį ir priimsime drąsius sprendimus, Lietuva turi realią galimybę tapti vienu svarbiausių DI infrastruktūros centrų Šiaurės Europoje.