Kodėl šiandien stresas vargina labiau nei prieš 10 metų – mokslas turi atsakymą

Jei pastaruoju metu jaučiatės labiau pavargę, sunkiau atsigaunate po įtampos ar pastebite, kad net nedidelis stresas išmuša iš vėžių labiau nei anksčiau – tai nėra tik subjektyvus pojūtis. Moksliniai tyrimai rodo, kad per pastarąjį dešimtmetį pasikeitė pats žmogaus organizmo reagavimas į stresą.

Specialistai pabrėžia, kad šiuolaikinis stresas tapo ne epizodinis, o nuolatinis. Informacijos perteklius, nenutrūkstantis pasiekiamumas per skaitmenines technologijas ir sutrikęs poilsio ritmas lemia, jog organizmas ilgą laiką išlieka įtampos būsenoje. Tai tiesiogiai veikia miegą, darbingumą, imuninę sistemą ir bendrą savijautą.

Kas organizme pasikeitė iš tikrųjų

Moksliniu požiūriu svarbiausi pokyčiai siejami su pagumburio–hipofizės–antinksčių (HHA) ašies veikla – pagrindine sistema, atsakinga už streso hormonų reguliaciją. Tyrimai rodo, kad ilgalaikis streso dirgiklių poveikis gali pakeisti šios sistemos jautrumą.

Dėl to kortizolio lygis organizme tampa nebe optimalus: vieniems jis išlieka nuolat padidėjęs, kitiems – priešingai, per žemas. Abu atvejai rodo sutrikusį prisitaikymą prie įtampos. Prie šių pokyčių prisideda ir pakitęs cirkadinis ritmas, kurį veikia dirbtinė šviesa bei ekranų naudojimas vakare.

Tyrėjai pabrėžia, kad šiandien organizmas stresą dažniau suvokia kaip nuolatinę būseną, o ne trumpalaikę grėsmę, todėl jis nebesugeba „išsijungti“ net po poilsio.

Kaip tai pasireiškia kasdienybėje

Praktikoje tai reiškia dažnesnį nuovargį, sumažėjusią koncentraciją ir lėtesnį atsistatymą po įtampos. Net įprastos situacijos, kurios anksčiau nesukeldavo didelio streso, dabar gali palikti ilgalaikius fiziologinius padarinius.

Sveikatos specialistai tai sieja su išaugusia miego sutrikimų, nerimo, emocinio išsekimo ir medžiagų apykaitos problemų rizika. Organizmas nebereaguoja taip efektyviai, kaip anksčiau, todėl kūnas ilgiau išlieka „įjungtoje“ įtampos būsenoje.

Žarnyno mikrobiota – dar vienas svarbus veiksnys

Per pastarąjį dešimtmetį mokslininkai taip pat fiksuoja reikšmingus pokyčius žarnyno mikrobiotoje, kuri glaudžiai susijusi su nervų sistema ir streso atsaku. Mitybos įpročiai, antibiotikų vartojimas ir sumažėjęs fizinis aktyvumas daro tiesioginę įtaką mikroorganizmų pusiausvyrai.

Šie pokyčiai gali keisti, kaip organizmas apdoroja streso signalus ir kaip greitai grįžta į pusiausvyros būseną po įtampos. Todėl streso poveikis šiandien dažnai jaučiamas stipriau ir ilgiau nei anksčiau.

Tyrimai leidžia daryti išvadą, kad šiandien organizmas stresą apdoroja pagal kitokias biologines taisykles nei prieš dešimtmetį. Gyvenimo tempas ir nuolatinė stimulacija pakeitė ne tik kasdienius įpročius, bet ir pačius fiziologinius prisitaikymo mechanizmus. Todėl problema slypi ne žmoguje, o aplinkoje, kurioje jis gyvena.