Kodėl apie 40-uosius staiga ima trūkti energijos: mokslininkai paaiškino priežastis

Maždaug apie ketvirtą dešimtmetį neretam ima atrodyti, kad nepaisant įprastos rutinos, jėgų yra vis mažiau. Mokslininkai teigia, kad šis nuolatinio nuovargio jausmas nebūtinai susijęs su ligomis ar tingumu. Tai natūralus biologinis etapas, kai vienu metu susikerta keli organizmo ir gyvenimo pokyčiai.

Kūnas „dirba“ ne taip efektyviai

„The Conversation“ publikuotoje eksperto analizėje teigiama, kad apie 40-uosius ląstelėse pamažu kinta energijos gamyba. Tyrimuose stebima, kad mitochondrijos, atsakingos už energijos gavimą, veikia kiek lėčiau, o raumenų masė pradeda mažėti. Tai vyksta nepastebimai, tačiau kasdienėms veikloms pradeda reikėti daugiau pastangų nei anksčiau. Žmogus neatlieka daugiau darbo – tiesiog tam pačiam rezultatui pasiekti organizmas sunaudoja daugiau energijos.

Panašiai kinta ir poilsis. Nors miego trukmė dažnai išlieka tokia pati, jo struktūra tampa kitokia: mažėja gilaus miego fazė, dažnėja prabudimai, o atsistatymas nebe toks efektyvus. Dėl to net 7–8 valandų miegas gali nebesuteikti tokio poilsio kaip jaunystėje, o nuovargis ima kauptis diena po dienos.

Prie to prisideda ir hormonų svyravimai. Vidutiniame amžiuje jų lygis paprastai ne staiga krinta, bet tampa mažiau stabilus – keičiasi streso reakcijos, kūno temperatūros reguliacija ir energijos paskirstymas per dieną.

Didžiausias gyvenimo krūvis

Biologinius pokyčius vidutiniame amžiuje dar labiau sustiprina pats gyvenimo etapas. Maždaug ketvirtajame gyvenimo dešimtmetyje daugelis žmonių susiduria su didžiausia profesine atsakomybe, finansiniais įsipareigojimais ir šeimos rūpesčiais.

Psichologiniai tyrimai rodo, kad būtent šiuo laikotarpiu smegenys atlieka daugiausia vykdomųjų funkcijų – planuoja, kontroliuoja, vertina riziką ir sprendžia sudėtingas problemas. Tai vienos daugiausiai energijos reikalaujančių smegenų veiklų. Net jei žmogus fiziškai nedirba sunkiai, nuolatinis sprendimų priėmimas ir atsakomybė sukelia realų fiziologinį nuovargį.

Sociologiniai tyrimai rodo panašią tendenciją: gyvenimo pasitenkinimo kreivė dažnai yra „U“ formos – žemiausias jos taškas pasiekiamas vidutiniame amžiuje. Tai laikotarpis, kai lūkesčiai sau didžiausi, o laiko ir energijos sau mažiausia. Dėl to nuovargis dažnai suvokiamas ne tik kaip fizinis, bet ir emocinis išsekimas.

Situacija gerėja su amžiumi

Nors vidutinis amžius daugeliui tampa labiausiai varginančiu laikotarpiu, tai nereiškia nuolatinio jėgų mažėjimo. Priešingai – vėlesniais metais savijauta dažnai pagerėja. Mokslininkai aiškina, kad apie 60-uosius organizmas prisitaiko prie biologinių pokyčių, o kasdienis gyvenimo ritmas tampa paprastesnis: mažėja nuolatinio planavimo, atsakomybės ir sprendimų kiekis.

Smegenims tenka mažesnis kognityvinis krūvis, todėl jos sunaudoja mažiau energijos net atliekant tas pačias užduotis. Dėl to žmonės neretai jaučiasi stabilesni, nors objektyviai nėra fiziškai stipresni nei anksčiau.

Aptarti pokyčiai rodo, kad apie 40-uosius jaučiamas nuovargis dažniausiai nėra vienos priežasties pasekmė. Jį lemia keli vienu metu vykstantys procesai – mažiau efektyvus atsistatymas, didesnės energijos sąnaudos kasdienėms veikloms ir didžiausias gyvenimo krūvis. Dėl to žmogus gali jaustis pavargęs net nekeisdamas gyvenimo būdo.

Svarbu tai, kad šis laikotarpis nebūtinai reiškia nuolatinį blogėjimą. Vėliau organizmas prisitaiko prie pokyčių, o sumažėjęs kasdienis krūvis leidžia savijautai stabilizuotis. Todėl vidutinio amžiaus nuovargis dažniau laikomas pereinamuoju etapu, o ne ilgalaikės energijos mažėjimo pradžia.

Daugiau šia tema skaitykite: Atskleista, kada žmogus pasiekia fizinio pajėgumo piką: nuo jo kūnas keičiasi visam laikui