Kinijos karo lėktuvų aktyvumas prie Taivano sparčiai auga – regione stiprėja karinė įtampa

Kovo 15 dieną Kinijos karinė aviacija smarkiai suaktyvino veiklą aplink Taivaną. Per kelias dienas prie salos buvo aptikta dešimtys Kinijos karinių orlaivių bei laivų, skelbia Taivano gynybos ministerija.

Incidentai užfiksuoti tiek kovo 15, tiek kovo 16 dienomis. Pasak Taivano institucijų, tai vienas didesnių pastarojo laikotarpio Kinijos karinės veiklos epizodų regione.

Kovo 15 dieną Taivanas fiksavo 26 Kinijos karinius orlaivius

Taivano gynybos ministerijos duomenimis, 26 Kinijos kariniai orlaiviai buvo aptikti aplink salą per vieną parą. Iš jų 16 įskrido į šiaurinę, centrinę ir pietvakarinę Taivano oro gynybos identifikavimo zonos dalis.

Ši zona, vadinama ADIZ, nėra oficiali valstybės oro erdvė, tačiau naudojama potencialioms grėsmėms anksti nustatyti ir stebėti karinių orlaivių judėjimą regione. Taivano kariuomenė nurodė reagavusi į situaciją stebėdama orlaivius radarais ir sekdama jų trajektorijas.

Be karinių orlaivių, regione taip pat buvo pastebėti septyni Kinijos karinio jūrų laivyno laivai, plaukiantys aplink Taivano salą.

Kinijos karinis aktyvumas regione auga

Padidėjęs Kinijos karinis aktyvumas registruojamas po to, kai Kinijos karinių orlaivių aktyvumas buvo itin sumažėjęs. Taivanas anksčiau pranešė, kad nuo vasario 27 iki kovo 5 dienos nė vienas Kinijos karinis lėktuvas nebuvo įskridęs į specialiąją ADIZ zoną.

TAIP PAT SKAITYKITE: Kinija skelbia kurianti daugiau nei dešimt kvantinių karo technologijų

Kai kurie ekspertai šį aktyvumo sumažėjimą siejo su tuo metu vykusiu kasmetiniu Kinijos įstatymų leidžiamosios valdžios posėdžiu. Vis dėlto analitikai pažymėjo, kad toks paaiškinimas gali būti tik viena iš galimų priežasčių.

Kinija pastaraisiais metais beveik kasdien siunčia karo lėktuvus ir laivus netoli Taivano. Pekinas laiko salą savo teritorijos dalimi ir yra pareiškęs, kad sieks ją perimti, prireikus ir jėga.

Taivanas ir Kinija yra valdomi atskirai nuo 1949 metų, kai Kinijos pilietiniame kare komunistų pajėgoms perėmus valdžią žemyninėje Kinijoje, į salą pasitraukė tuometinė Kinijos Respublikos vyriausybė, vadovaujama Kuomintango.

Nuo to laiko Taivanas veikia kaip savarankiškai valdoma teritorija su savo vyriausybe, kariuomene ir institucijomis. XX amžiaus pabaigoje saloje palaipsniui buvo nutrauktas karinis valdymas ir įtvirtinta daugiapartinė demokratinė sistema.

Kinijos Liaudies Respublika Taivaną laiko savo teritorijos dalimi ir yra pareiškusi siekianti suvienijimo, neatmesdama ir jėgos panaudojimo galimybės.

Pastaraisiais metais karinės veiklos aplink salą padaugėjo, o tokie incidentai reguliariai stebimi ir fiksuojami Taivano gynybos institucijų. Situaciją regione taip pat atidžiai seka tarptautinė bendruomenė.