Kinijos kosmoso pareigūnai ketvirtadienį pareiškė, kad kviečia viso pasaulio mokslininkus teikti paraiškas tirti Mėnulio uolienų mėginius, kuriuos zondas „Chang‘e 6“ per istorinę misiją atgabeno į Žemę, tačiau pažymėjo, kad šis bendradarbiavimas yra ribotas, ypač su Jungtinėmis Valstijomis.
Kinija kelia papildomus reikalavimus JAV
Per Pekine surengtą televizijos spaudos konferenciją, skirtą misijos pasiekimams pristatyti, pareigūnai sakė, kad bet koks bendradarbiavimas su JAV priklausys nuo to, ar bus panaikintas Amerikos įstatymas, draudžiantis tiesioginį dvišalį bendradarbiavimą su NASA.
„JAV ir Kinijos bendradarbiavimo aviacijos ir kosmoso srityje kliūčių šaltinis tebėra Vilko pataisa“, – sakė Kinijos nacionalinės kosmoso administracijos pirmininko pavaduotojas Bian Zhigangas. „Jei JAV tikrai nori tikėtis pradėti reguliarų bendradarbiavimą aviacijos ir kosmoso srityje, manau, kad jos turėtų imtis atitinkamų priemonių kliūčiai pašalinti.“
Vilko pataisa buvo priimta 2011 m. ir užkerta kelią tiesioginiam JAV ir Kinijos dvišaliam bendradarbiavimui, išskyrus tuos atvejus, kai FTB gali patvirtinti, kad dalijimasis informacija su Kinijos puse darbo metu nekelia pavojaus nacionaliniam saugumui.
Vis dėlto Kinija galėtų bendradarbiauti su kitų šalių mokslininkais. Vykdydama „Chang’e 6“ misiją ji bendradarbiavo su Europos kosmoso agentūra, Prancūzija, Italija ir Pakistanu.
„Kinija kviečia visų šalių mokslininkus teikti paraiškas pagal procedūras ir dalytis nauda“, – sakė Kinijos nacionalinės kosmoso administracijos tarptautinio bendradarbiavimo biuro direktorius Liu Yunfengas.
Apie mėginius žinoma nedaug
Tuo tarpu informacijos apie antradienį atgabentus mėginius buvo paskelbta nedaug. Kinijos pareigūnai atsisakė atskleisti, kiek mėginių jie iš tikrųjų surinko, ar kokias nors preliminarias išvadas.
„Bijau, kad šis klausimas bus atskleistas tik rytoj, todėl tikiuosi, kad visi gali kantriai palaukti kitos dienos“, – spaudos konferencijoje sakė „Chang’e 6“ vyriausiasis konstruktorius Hu Hao.
Pirmadienį kinų mokslininkai sakė, kad tikisi, jog tarp grąžintų mėginių bus 2,5 mln. metų senumo vulkaninių uolienų ir kitos medžiagos, kuri, kaip tikisi mokslininkai, padės atsakyti į klausimus apie geografinius skirtumus abiejose Mėnulio pusėse. Misijos metu buvo siekiama surinkti du kilogramus medžiagos.
Artimoji Mėnulio pusė matoma iš Žemės, o tolimoji – iš kosmoso. Taip pat žinoma, kad tolimojoje pusėje yra kalnų ir smūginių kraterių, ir ją pasiekti daug sunkiau.
Zondo kelionė į tolimąją Mėnulio pusę buvo istorinė, nes tai buvo pirmas kartas, kai zondas sėkmingai pakilo ir tiesiogiai iš tolimosios Mėnulio pusės atgabeno mėginių. Ankstesni mėginiai, kurie, kaip manoma, yra iš tolimosios Mėnulio pusės, paimti iš Žemėje rastų meteoritų.
Zondas nusileido Mėnulio Pietų ašigalio-Aitkeno baseine – smūginiame krateryje, susidariusiame daugiau kaip prieš 4 mlrd. metų. Mokslininkai tikisi, kad mėginiai greičiausiai bus paimti iš skirtingų baseino sluoksnių, kuriuose bus įvairių geologinių įvykių pėdsakų per ilgą jo chronologiją, pavyzdžiui, kai Mėnulis buvo jaunesnis ir turėjo aktyvų vidų, kuriame galėjo susidaryti vulkaninės uolienos.
Pareigūnai pranešė apie kai kuriuos ateities planus: planuojamas zondas „Chang’e 7“, kuris tirs išteklius Mėnulio pietiniame ašigalyje. Dar toliau, maždaug 2030 m., jie suplanavo „Tianwen-3“, kuris vykdys Marso mėginių grąžinimo misiją, ir „Tianwen-4“ Jupiterio tyrimų misiją.
