Katės skirtingai bendrauja su vyrais ir moterimis: kodėl?

Katės dažnai stebina savo paslaptingumu – jos nepriklausomos, sumanios ir kartais atsiribojusios. Naujas tyrimas atskleidžia dar vieną jų neįprastą elgsenos ypatybę: naminės katės miaukia dažniau, kai į namus įžengia vyriškos lyties šeimininkai.

Elgsena vienoda nepriklausomai nuo katės

Norėdami geriau suprasti, kaip katės bendrauja su savo šeimininkais, Ankaros universiteto mokslininkai ištyrė 31 katę namų aplinkoje.

Kačių augintojai buvo paprašyti prisitvirtinti krūtinę dengiančią kamerą (panašią į mobilųjį telefoną) ir filmuoti pirmąsias kelias minutes po grįžimo namo, elgiantis kuo natūraliau. 

Tyrėjai vėliau išanalizavo kiekvieno įrašo pirmąsias 100 sekundžių, stebėdami 22 specifinius kačių elgesio modelius – nuo miaukimo ir murkimo iki trynimosi apie žmogaus koją ar streso požymių, tokių kaip žiovavimas.

Išanalizavus irašus, aiškiai išryškėjo viena detalė: keturkojės ilgiau ir garsiau reiškė savo dėmesį (miaukimu, murkimu) sveikindamos vyriškos lyties šeimininkus, nei moteriškos lyties. Šis elgesys buvo vienodas visoms katėms, nepaisant jų amžiaus, veislės, lyties ar net namų dydžio. 

Nustatyta, kad vidutiniškai katės per pirmąsias 100 sveikinimosi sekundžių vyrams miaukė 4,3 karto, tuo tarpu moterims – vos 1,8 karto.

Kodėl katės daugiau „kalbasi“ su vyrais?

Mokslininkai pasiūlė įdomią versiją: jie mano, kad katės daugiau reiškia dėmesį vyrams, nes vyrai paprastai mažiau kalba su savo augintinėmis ir rečiau jas stebi. Kitaip tariant, katės vyrams miaukia garsiau, kad gautų jų reakciją.

„Katės dažniau naudojo vokalinę komunikaciją, sveikindamos vyriškos lyties prižiūrėtojus… Vyrai, palyginti su moterimis, gali rečiau bendrauti žodžiu su katėmis. Tai gali skatinti kates aktyviau naudoti garsinius signalus, kad sulauktų dėmesio“, – teigė tyrimo autoriai.

Be vokalinės komunikacijos, katės sveikindamos šeimininkus naudoja ir kitus elgesio būdus: pakelia uodegą, trinasi į žmogų ar draugiškai priartėja. Jos taip pat gali rodyti atsipalaidavimą ar stresą – žiovauti, temptis ar draskyti. Tyrėjai tai vertina kaip įrodymą, kad katės pasisveikinimas yra sudėtinga bendravimo forma, kurioje atsispindi tiek noras užmegzti ryšį, tiek streso mažinimas – pavyzdžiui, palengvėjimas, kad šeimininkas grįžo namo.

Šie atradimai leidžia geriau suprasti kačių bendravimą ir elgesį. Vis dėlto tyrimas buvo atliktas tik Turkijoje ir nedidelėje imtyje, todėl reikia daugiau tyrimų įvairiose šalyse ir kultūrose, kad būtų patvirtinta, ar šie kačių bendravimo modeliai yra universalūs.