Kaip tatuiruotės veikia imuninę sistemą? 

Nuo subtilių simbolių ant riešo iki visą ranką dengiančių piešinių – tatuiruotės tapo tokiomis papIitusiomis, kad retai sulaukia papildomo dėmesio. Tačiau mokslininkai vis dažniau kelia klausimus, kaip tatuiruočių dažai veikia žmogaus organizmą ir ar jų ilgalaikės pasekmės gali būti pavojingesnės, nei manyta iki šiol.

Alerginės reakcijos, vėžys ir genetiniai pažeidimai

Tatuiruočių dažai yra sudėtingi cheminių medžiagų mišiniai: juose yra pigmentų, suteikiančių spalvą, skystų nešiklių, padedančių paskirstyti dažus, konservantų, apsaugančių nuo mikroorganizmų dauginimosi, taip pat nedideli kiekiai priemaišų.

Daugelis tatuiruočių pigmentų buvo sukurti pramoniniams dažams – automobiliams, plastikui ar lazeriniams spausdintuvams – o ne odai.

Kai kuriuose tatuiruočių dažuose randami sunkieji metalai, tokie kaip nikelis, chromas, kobaltas ar švinas, kurie gali būti toksiški ir dažnai sukelia alergines reakcijas. 

Be to, tatuiruočių dažuose gali būti organinių junginių, įskaitant azodažiklius ir policiklinius aromatinius angliavandenilius (PAH). Azodažikliai, veikiami saulės ar lazerio, gali skilti į aromatinius aminus, kurie siejami su vėžiu ir genetiniais pažeidimais. PAH susidaro nevisiškai degant organinėms medžiagoms ir yra randami suodžiuose, transporto išmetamosiose dujose bei apskrudusiame maiste. Juodi tatuiruočių dažai, dažniausiai gaminami iš anglies juodųjų pigmentų, gali turėti šių junginių, iš kurių dalis priskiriami kancerogeninėms medžiagoms.

Tuo tarpu spalvoti dažai, ypač raudoni, geltoni ir oranžiniai, dažniau siejami su alerginėmis reakcijomis ir lėtiniu uždegimu. Tai iš dalies lemia metalų druskos ir azo pigmentai, kurie gali suirti į potencialiai toksiškus aromatinius aminus.

Tatuiruojant dažai suleidžiami į dermą – odos sluoksnį po paviršiumi. Organizmas pigmento daleles atpažįsta kaip svetimkūnius, todėl imuninės ląstelės bando jas pašalinti. Tačiau tatuiruočių dažų dalelės yra per didelės, kad būtų visiškai pašalintos, todėl jos įstringa odos ląstelėse – būtent tai lemia tatuiruočių ilgaamžiškumą.

Tatuiruotės ir imuninė sistema

Naujausias tyrimas rodo, kad plačiai naudojami tatuiruočių pigmentai gali paveikti imuninės sistemos veiklą, sukelti uždegimą ir sumažinti kai kurių vakcinų veiksmingumą.

Tyrėjai nustatė, kad tatuiruočių dažus sugeria odoje esančios imuninės ląstelės. Kai šios ląstelės žūsta, jos išskiria signalus, palaikančius imuninės sistemos aktyvumą, o tai gali lemti net iki dviejų mėnesių trunkantį uždegimą netoliese esančiuose limfmazgiuose.

Tyrimas taip pat parodė, kad tatuiruočių dažų buvimas vakcinos suleidimo vietoje keitė imuninį atsaką, priklausomai nuo konkrečios vakcinos. Ypač pastebėta, kad tai siejosi su silpnesniu imuniniu atsaku į COVID-19 vakciną. 

Tai nereiškia, kad tatuiruotės daro vakcinas nesaugias. Veikiau tai rodo, jog tam tikromis sąlygomis tatuiruočių pigmentai gali trikdyti imuninį signalizavimą – cheminę komunikacijos sistemą, kurią imuninės ląstelės naudoja koordinuodamos atsaką į infekciją ar vakcinaciją.

Šiuo metu nėra tvirtų epidemiologinių įrodymų, siejančių tatuiruotes su vėžiu žmonėms. Tačiau laboratoriniai ir gyvūnų tyrimai rodo galimą riziką. Kai kurie tatuiruočių pigmentai laikui bėgant, veikiami ultravioletinės spinduliuotės ar šalinant tatuiruotes lazeriu, gali suirti ir sudaryti toksiškus, o kartais ir kancerogeninius šalutinius produktus.

Daugelis vėžinių susirgimų vystosi dešimtmečius, todėl tokią riziką sunku tiesiogiai ištirti, ypač turint omenyje, kad masinis tatuiravimasis yra palyginti nesenas reiškinys.

Geriausiai dokumentuotos tatuiruočių keliamos sveikatos rizikos yra alerginės ir uždegiminės reakcijos. Ypač dažnai su ilgalaikiu niežėjimu, patinimu ir granulomomis siejami raudoni dažai. Granulomos – tai nedideli uždegiminiai mazgeliai, susidarantys tada, kai imuninė sistema bando izoliuoti medžiagą, kurios negali pašalinti.

Be to, kaip ir bet kuri procedūra, pažeidžianti odą, tatuiravimas kelia infekcijos pavojų. Prasta higiena gali sukelti Staphylococcus aureus, hepatitą B ar C, o retais atvejais – netikrąsias mikobakterijas.

Nors daugumai žmonių tatuiruotės nesukelia rimtų problemų, jos nėra visiškai saugios. Pagrindinė rizika – kumulatyvinė: kuo tatuiruotės didesnės, gausesnės ar spalvingesnės, tuo didesnė cheminė našta organizmui. Saulės poveikis, senėjimas, imuninės sistemos pokyčiai ar lazerinis šalinimas gali dar labiau sustiprinti šį poveikį.