Ką slepia Baltijos jūra? 5 tikros, dokumentuotos paslaptys iš jos dugno

Gyvendami Lietuvoje dažnai pamirštame, kad Baltijos jūra – tai ne tik paplūdimių ir vasaros atostogų vieta. Tai strateginis kelias, ekonominis regiono centras ir milžiniška, dar iki galo neištyrinėta gamtos laboratorija. Jos dugne slypi šimtmečių istorija ir tūkstančiai realių, dokumentuotų radinių – nuo neįprastų geologinių struktūrų iki didžiausio pasaulyje cheminio ginklo kapinyno. Šiame straipsnyje – penkios tikros Baltijos jūros paslaptys, apie kurias verta žinoti kiekvienam.

Šis straipsnis prieinamas ir kaip video dokumentika mūsų „YouTube“ kanale:

1. 60 metrų skersmens anomalia – „Baltic Sea Anomaly“

2011 m. švedų ekspedicijos komanda „Ocean X“ tarp Švedijos ir Suomijos, maždaug 90 metrų gylyje, sonarais aptiko neįprastą objektą. Radinys – beveik taisyklingai apvalus, apie 60 metrų skersmens darinys, nuo pat aptikimo keliantis diskusijas.

Pirmieji nardymo vaizdai atskleidė pakopines struktūras, kurios kai kuriems priminė žmogaus rankų kūrinį. Tačiau mokslininkai linkę manyti, kad tai – paskutinio ledynmečio paliktos granito ir gneiso uolienos, būdingos Skandinavijos regionui. Vis dėlto objekto forma ir dugne matomi „pėdsakai“ iki šiol kelia klausimų, nes natūralūs geologiniai dariniai retai būna tokie reguliarūs.

Tai išlieka vienu labiausiai aptarinėjamų geologinių objektų visoje Baltijoje.

2. Didžiausias pasaulyje cheminio ginklo kapinynas – vos už kelių šimtų kilometrų nuo Lietuvos

Po Antrojo pasaulinio karo sąjungininkai turėjo utilizuoti didžiulį nacistinės Vokietijos cheminio ginklo arsenalą. Sprendimas buvo drastiškas: 1945–1947 m. į Baltijos jūrą sąmoningai nuskandinta daugiau kaip 50 000 tonų cheminių ginklų [PDF] ir jų komponentų.

Į jūrą pateko ipritas, fosgenas, tabunas ir kitos itin pavojingos medžiagos. Dauguma talpyklų nuskandintos prie Bornholmo ir Gotlando, tačiau srovės ir korozija reiškia, kad poveikio zona gali būti gerokai platesnė – įskaitant ir žvejybos vietas, esančias netoli Lietuvos.

Po daugiau nei 75 metų konteinerių sienelės pradeda irti, todėl mokslininkai vis dažniau įspėja apie „uždelstą ekologinę bombą“ Baltijos dugne.

3. Tūkstančiai nuskendusių laivų ir lėktuvų – milžiniška povandeninė laiko kapsulė

Baltijos jūra laikoma vienu didžiausių Antrojo pasaulinio karo nuolaužų telkinių Europoje. Įvairūs tyrimai nurodo, kad čia gali būti 8 000–10 000 didesnių laivų nuolaužų, o bendras visų tipų objektų skaičius gali viršyti 100 000.

Švedijos institucijos (VRÄK) pažymi, kad dalis nuolaužų vis dar turi sprogmenų, degalų ar kitų pavojingų medžiagų. Be to, jūros dugne ilsisi dešimtys Antrojo pasaulinio karo lėktuvų – „Junkers“, „Messerschmitt“, sovietų IL-2. Dėl žemo Baltijos druskingumo metalas koroduoja lėčiau, todėl nuolaužos išlikusios itin geros būklės. Tai – istorijos archyvas, gulintis vos už kelių šimtų kilometrų nuo mūsų krantų.

4. Polediniai plyšiai ir keistos infragarso bangos – kodėl Baltijos dugnas „kalba“?

Baltijos jūra geologiškai jauna, o jos dugne gausu poledinių įtrūkimų, slėnių ir kanjonų. Šiose zonose mokslininkai fiksuoja neįprastus infragarso impulsus ir akustinius signalus, kuriuos kartais mistifikuoja popkultūra.

Tačiau tyrimai rodo, kad šie reiškiniai turi natūralų paaiškinimą:

• vanduo, tekantis per poledinius plyšius, sukuria žemo dažnio vibracijas;
• metalinės nuolaužos gali veikti kaip akustiniai rezonatoriai;
• cheminiai procesai korodavusiuose objektuose skleidžia garsą.

Kai kuriose vietose taip pat fiksuotos ELF (itin žemo dažnio) elektromagnetinės anomalijos, susijusios tiek su gamtiniais procesais, tiek su senomis povandeninėmis konstrukcijomis.

5. Senoviniai prekybos keliai ir nuskendusios gyvenvietės – kai Baltijos jūra buvo sausuma

Maždaug prieš 8 000–9 000 metų Baltijos jūros lygis buvo gerokai žemesnis nei šiandien. Vietovės, kurios dabar yra 20–40 metrų gylyje, anuomet buvo sausuma, tinkama gyvenvietėms ir prekybos keliams.

Modernūs batimetrijos tyrimai (ypač Pietų Baltijoje, Pucko įlankoje) atskleidė:

• taisyklingas akmenų struktūras, primenančias senovės kelius;
• medžių kelmus ir liekanas, kurioms gali būti apie 3 000 metų;
• galimų senovinių gyvenviečių kontūrus.

Tai leidžia manyti, kad Baltijos jūra slepia ne tik karo istoriją, bet ir mūsų priešistorę. Po Lietuvos pakrante taip pat gali būti iki šiol neatrastų senovinių gyvenviečių liekanų.

Ar Baltijos dugne slypi dar daugiau?

Mokslininkai mano, kad dar ne visos Baltijos jūros paslaptys atskleistos. Nuolatiniai batimetrijos ir geofiziniai tyrimai rodo, kad dugne gali būti ir kitų struktūrų, nuolaužų ar iki šiol neįvardytų geologinių darinių.

Norite daugiau?

Jeigu mėgstate mokslą, technologijas ir tikrais faktais paremtas istorijas, prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą. Kiekvieną savaitę – nauji pasakojimai, atradimai ir analizės.

Taip pat rekomenduojame peržiūrėti mūsų video apie Bermudų trikampį: „BERMUDŲ TRIKAMPIO PASLAPTIS: NEPAAIŠKINAMI DINGIMAI“: