Jei sustotų internetas: ar visuomenė sugebėtų gyventi be jo?

Internetas dažnai suvokiamas kaip patogumas, tačiau realybėje jis yra infrastruktūra – panašiai kaip elektra ar vanduo. O dauguma paslaugų šiandien fiziškai priklauso nuo nuolatinio ryšio su serveriais. Todėl ilgesnis, regioninis ryšio dingimas reikštų ne tiesiog neveikiančius socialinius tinklus. Sustotų dalis kasdienybės procesų, kurių dažnai net nesiejame su internetu.

Saugumo ekspertai reiškia vis didesnes abejones, kad visuomenė apie tokį scenarijų, ženkliai ilgesnį interneto sutrikimą, negalvoja ir jokio konkretaus plano neturi. Tačiau, pasak saugumo analitiko Roberto Siciliano, tai nėra klausimas „ar“, bet reali galimybė, galinti užklupti bet kada.

Skaitmeninė priklausomybė šiandien dažniausiai matuojama patogumu – navigacija, socialiniai tinklai, bendravimo galimybės. Tačiau didžioji dalis yra nematoma. Serveriai nuolat patvirtina mokėjimus, registruoja prekių judėjimą, leidžia veikti automatizuotoms sistemoms. Todėl interneto sutrikimas pirmiausia nebūtų informacijos praradimas.

Kas realiai galėtų sustabdyti internetą

Internetas nėra vienas tinklas. Tai tūkstančių atskirų infrastruktūrų sistema – duomenų centrai, DNS serveriai, ryšio operatoriai ir kt. Dėl to vienas gedimas dažniausiai lieka nepastebimas – srautas tiesiog nukreipiamas kitu keliu. Problema atsiranda tada, kai vienu metu sutrinka keli sluoksniai.

Dažniausiai tai prasideda nuo kritinių paslaugų veikimo. Didelė dalis svetainių ir programėlių veikia kelių debesijos tiekėjų serveriuose, todėl jų sutrikimas akimirksniu paveikia tūkstančius paslaugų. Panašiai veikia ir turinio pristatymo tinklai ar vardų sistema – jei „adresų knyga“ neatsako, svetainės egzistuoja, bet įrenginiai jų neberanda.

Prie to prisideda techninės klaidos. Netinkamas programinės įrangos atnaujinimas ar maršrutizavimo nustatymai gali nukreipti duomenų srautą neteisinga kryptimi, todėl ryšys techniškai veikia, tačiau nepasiekia paskirties. Tokie incidentai dažniausiai prasideda kaip nedidelė konfigūracijos problema, bet išplinta per visą tinklą.

Galiausiai svarbūs išoriniai veiksniai. Kibernetinės atakos gali užtvindyti serverius užklausomis, o fiziniai kabelių pažeidimai ar stichijos – izoliuoti regionus nuo likusio pasaulio. Kai kuriais atvejais ryšys ribojamas ir drastiškais valstybės sprendimais.

Visais šiais scenarijais rezultatas panašus: technika veikia, signalas yra, bet sistemos viena kitos nebepasiekia – įrenginiai prisijungia prie vietinio tinklo ar mobilios stoties, tačiau negali pasiekti išorinių serverių.

TAIP PAT SKAITYKITE: Ekspertai atskleidė, kaip iš tikrųjų įvyko „didžiausias IT sutrikimas istorijoje“

Kaip visa tai atrodytų realybėje

Pirmosiomis minutėmis dauguma žmonių pastebėtų tik neveikiančias svetaines ir programėles. Telefonas rodytų ryšį, elektra veiktų, todėl problema atrodytų laikina. Tačiau tuo pat metu sistemos jau nebegalėtų pasiekti serverių, kuriuose tikrinami mokėjimai, prisijungimai ir kt.

Po kurio laiko pradėtų strigti atsiskaitymai. Kortelių terminalai nebegautų patvirtinimo iš bankų, todėl dalis parduotuvių pereitų į ribotą režimą, o savitarnos kasos ir automatinės degalinės sustotų. Ne dėl pinigų ar elektros trūkumo, o dėl to, kad operacijų nebūtų galima patikrinti.

Vėliau sutrikimai persikeltų į logistiką. Sandėliai ir siuntų sistemos nebegalėtų atnaujinti duomenų realiu laiku, todėl pristatymai vėluotų, o prekės taptų „nematomos“ apskaitoje. Tuo metu bankai pradėtų riboti operacijas, nes dalis jų reikalauja nuolatinio ryšio su centrine infrastruktūra.

Po paros situacija pasikeistų labiausiai – technologijos veiktų, bet procesai sulėtėtų iki fizinio tempo. Grynieji pinigai vėl taptų svarbia atsiskaitymo forma, o dalis skaitmeninių paslaugų laikinai grįžtų prie rankinio patvirtinimo.

Ilgesnis ir rimtesnis interneto sutrikimas nebūtų vien technologinis gedimas – jis vienu metu paliestų skirtingus kasdienybės sluoksnius. Iš pradžių sustotų dalis nepastebimų automatizuotų sistemų: eismo valdymas, pastatų kontrolė, atsiskaitymų tikrinimas. Tuomet atsirastų informacinė tuštuma – žmonės neturėtų patikimo šaltinio, todėl situaciją pradėtų aiškinti gandais ir spėlionėmis. Galiausiai būtų paveiktos visos pagrindinės sritys, įskaitant darbą, švietimą ar mediciną.

Internetas sukurtas veikti net ir gedimų metu, tačiau jo atsparumas remiasi prielaida, kad problemos bus pavienės. Praktikoje vis daugiau paslaugų koncentruojama keliuose debesijos tiekėjuose ir magistraliniuose maršrutuose, todėl vienu metu sutrikus kelioms dalims poveikis tampa regioninis.

Didelio masto sutrikimų jau yra pasitaikę – nuo klaidingų tinklo nustatymų iki serverių infrastruktūros gedimų, kurie kelioms valandoms atjungė milijonus vartotojų. Tokie incidentai dažniausiai trumpi, nes sistemos automatiškai atsistato, tačiau jie parodo mechanizmą: pakanka ne sunaikinti tinklą, o sutrikdyti jo koordinaciją.

Tačiau kadangi vis daugiau paslaugų tarpusavyje susijusios, tikrąjį tokio sutrikimo mastą iš anksto numatyti beveik neįmanoma – jis paaiškėja tik jam prasidėjus.

Kaip tinkamai pasiruošti

Ekspertai pabrėžia, kad pasiruošimas interneto sutrikimams nėra sudėtingas – svarbiausia turėti alternatyvų ryšio būdą arba galimybę kurį laiką veikti savarankiškai.

Pirmiausia – ryšys. Laikino sutrikimo metu mobilusis internetas telefone gali pakeisti namų tinklą, tačiau didesnio masto incidento atveju bazinės stotys greitai perkraunamos ir ryšys tampa nestabilus. Todėl jis tinka tik trumpam laikotarpiui, o ne ilgalaikiam sprendimui.

Antra – prieiga prie pinigų. Daugelis finansinių operacijų vyksta tik internetu, todėl sutrikimo metu bankomatai ar elektroninė bankininkystė gali būti nepasiekiami. Dėl to rekomenduojama turėti nedidelę grynųjų sumą kasdienėms išlaidoms.

Trečia – energija įrenginiams. Net jei elektra veikia, telefonas tampa pagrindiniu informacijos ir komunikacijos įrankiu, todėl svarbu galėti jį įkrauti. Paprasta išorinė baterija leidžia palaikyti ryšį kelias dienas.

Ketvirta – informacijos gavimas. Internetui dingus neveikia naujienų portalai ir programėlės, skaitmeninė televizija, todėl nepriklausomi kanalai, tokie kaip baterijomis maitinamas radijas, lieka patikimiausias būdas gauti pranešimus – signalas perduodamas nepriklausomai nuo tinklo infrastruktūros.

Daugiau šia tema skaitykite: Branduolinio sprogimo technologinė pusė – ką pirmiausia prarastų skaitmeninė visuomenė

Taigi, apibendrinant, interneto dingimas nebūtų staigus civilizacijos sustojimas, bet koordinacijos praradimas – pasaulis veiktų toliau, tik gerokai lėčiau ir mažiau nuspėjamai.