JAV patvirtino tikslą iki 2028 metų nuleisti žmones Mėnulyje

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pasirašė vykdomąjį įsaką, kuriuo įtvirtino šalies tikslą iki 2028 metų vėl nuleisti žmones Mėnulyje. Dokumentas taip pat numato kosmoso gynybos stiprinimą ir nacionalinės kosmoso politikos pertvarką. Įsakas paskelbtas tą pačią dieną, kai Jaredas Isaacmanas buvo prisaikdintas 15-uoju NASA administratoriumi.

JAV kosmoso politikos įtvirtinimas

Vykdomasis įsakas, pavadintas „Ensuring American Space Superiority“, įtvirtina Mėnulį kaip pagrindinį JAV kosmoso tyrimų prioritetą per antrąją D. Trumpo kadenciją. Jame numatoma ne tik įvykdyti pilotuojamą nusileidimą iki 2028 metų, bet ir pradėti nuolatinės Mėnulio bazės kūrimą iki 2030 metų, įskaitant branduoliniais energijos šaltiniais paremtą infrastruktūrą.

Šis terminas sutampa su NASA „Artemis“ programos ilgalaikiais tikslais ir grąžina agentūrą prie grafiko, kuris buvo nustatytas dar Baracko Obamos administracijos laikotarpiu. Ankstesni bandymai paspartinti Mėnulio misijas susidūrė su vėlavimais dėl NASA „Space Launch System“ ir „SpaceX“ kuriamos „Starship“ nusileidimo sistemos techninių iššūkių.

Įsaku taip pat pavedama Pentagonui ir JAV žvalgybos institucijoms parengti nacionalinę kosmoso saugumo strategiją, orientuotą į galimas grėsmes orbitinėje erdvėje. Dokumente raginama didinti efektyvumą bendradarbiaujant su privačiais rangovais ir vykdyti raketinės gynybos technologijų demonstracijas pagal vadinamąją „Golden Dome“ programą.

Taip pat, administraciniu lygmeniu vykdomasis įsakas panaikino Baltųjų rūmų Nacionalinę kosmoso tarybą, o kosmoso politikos koordinavimas perduotas prezidento vyriausiajam mokslo patarėjui Michaelui Kratsiosui.

Verta paminėti, jog Baltieji rūmai jau anksčiau sumažino NASA darbuotojų skaičių apie 20 procentų ir siekia sumažinti agentūros 2026 metų biudžetą maždaug ketvirtadaliu, palyginti su įprastu 25 mlrd. JAV dolerių finansavimu.

Anksčiau NASA administratorius Jaredas Isaacmanas yra pareiškęs, kad agentūra turėtų siekti tiek Mėnulio, tiek Marso misijų, tačiau artimiausiu prioritetu išlieka sugrįžimas į Mėnulį siekiant išlaikyti JAV lyderystę kosmose. Šio tikslo įgyvendinimas reikšmingai priklausys nuo Elono Musko kompanijos „SpaceX“ „Starship“ programos pažangos.

Konkurencija kosmose

JAV sprendimai dėl Mėnulio yra vertinami ir platesniame geopolitiniame kontekste, nes Kinija taip pat planuoja pirmąjį pilotuojamą nusileidimą Mėnulyje 2030 metais. Be to, šios konkuruojančios šalies planuose – duomenų centrai kosmose.

Mėnulio lenktynės vyksta jau ne vienerius metus, ambicingų planų Žemės palydove turi ir JAV. Juose – ne tik nuolatinė bazė, tačiau ir branduolinis reaktorius.