Japonija išbandys įspūdingos galios lazerinį ginklą – ką tai reiškia Europai?

Technologijos žengia vis arčiau to, ką anksčiau matydavome tik mokslinės fantastikos filmuose. Japonija netrukus į jūrą išsiųs naują 100 kilovatų galios lazerinę sistemą, skirtą pirmiesiems bandymams jūrinėmis sąlygomis. Šis kūrinys žymės naują erą karo lauke, o pasekmės gali būti jaučiamos ir už Azijos ribų.

Technologinis „monstras“

Japonija šį lazerinį ginklą kuria nuo 2018 m. Jos gamintojas yra didelė šalies inžinerijos įmonė „Kawasaki Heavy Indrustries“, kuri pirmąjį prototipą pristatė 2023 m.

Kaip praneša „YouTube“ kanalas „AGChatch“, lazerinė sistema netrukus bus išsiųsta į jūrą pirmiesiems bandymams realiomis sąlygomis. Jų pradžia numatyta kitų metų vasarį.

Sistema įrengta 6 200 tonų sveriančiame karo laive. Ji yra pajėgi šaudyti 100 kilovatų galios lazerio spinduliais – pakankamai galingais, kad neutralizuotų mažus dronus.

Galimybės neribotos

Japonija skelbia, kad modernaus karinio ginklo išskirtinumas yra „neribotas dėtuvės gylis“. Vienintelis apribojimas yra turimos elektros kiekis, tačiau tol, kol tiekimas yra, ji gali veikti be perstojo.

Taip pat šūvio kaina yra gerokai mažesnė nei įprastų oro gynybos sistemų.

Ką tai reiškia Europai?

Japonijos proveržis yra itin aktualus senajam žemynui, kuris šiuo metu susiduria su didžiausiais saugumo iššūkiais per pastaruosius dešimtmečius. Kol Europos valstybės skiria milžiniškas lėšas oro gynybos raketoms, Japonija rodo, kad ateities gynyba galėtų būti paremta pigia elektros energija.

Kadangi Japonija vis daugiau bendradarbiauja su NATO, ateityje tai galėtų paskatinti panašių technologijų diegimą Vakarų šalyse. O lazerinė sistema yra perspektyvi masiniams dronų antplūdžiams.

Nepaisant to, Japonija iki tol turės dar išspręsti ir tam tikrus iššūkius. Šis karinis ginklas, nors ir perspektyvus, bet jam reikalinga didelė energija ir elektra, o ją sunku užtikrinti karo laivo sąlygomis. Be to, stebimas santykinai žemas efektyvumas – tik apie 35 proc. energijos paverčiama naudingu lazerio spinduliu. Taip pat kol kas išlieka ilgas sistemos įkrovimo laikas tarp šūvių, ribojantis praktinį panaudojimą mūšyje.

Visgi, inžinieriai siekia įspūdingos pažangos, o ginklavimosi varžybos įgauna naują pagreitį.

Mokslininkai lazerius tobulina ir toliau. Nuo sprendimų mūšio lauke, lazerinių ginklų gebėjimo veikti Arktyje ar Sacharoje, jie gali būti efektyvūs medicinoje ar kvantiniuose tyrimuose.

Daugiau skaitykite: Galingas, kaip niekada anksčiau – delno dydžio lazeris perrašys mokslo ribas