Įspūdingas medicinos proveržis: DNR „gėlės“ sumaniai gydys žmogaus organizmą

Mokslininkai sukūrė išskirtinius mikroskopinius „gėlių“ formos robotus, kurie imituoja realių augalų elgesį, tik daugybę kartų greičiau. Tyrėjai tikisi taip į mediciną atnešti revoliuciją, nes šie mikroįrenginiai galėtų būti nuryjami ar implantuojami tam, kad pagal poreikį organizmui „skirtų“ vaistus.

Išskirtinis projektas

Šiaurės Karolinos universiteto tyrėjai pristatė tyrimą, kuriame apžvelgia mikroskopinių DNR „gėlių“ potencialią ateities medicinoje. Pasak jų, ateityje tokie įrenginiai galėtų pristatyti vaistus tiksliai ten, kur jų iš tiesų reikia.

Šie mikroskopiniai minkšti robotai, panašūs į tikras gėles, gali keisti formą ir elgesį reaguodami į aplinką kaip ir gyvi organizmai. Šie įrenginiai pagaminti iš specialių kristalų, susidarančių sujungus DNR ir neorganines medžiagas. Dėl šių savybių jos gali susilankstyti ir išsiskleisti per kelias sekundes.

Kiekvienos tokios „gėlės“ DNR veikia kaip maža kompiuterinė programa, nurodanti jai, kaip judėti ir reaguoti į ją supantį pasaulį. Kai pasikeičia aplinka, pasikeičia ir roboto elgesys – jos gali atsiskleisti, užsidaryti ar sukelti cheminę reakciją.

Perspektyvas mato medicinoje

„Žmonės labai norėtų turėti išmaniąsias kapsules, kurios automatiškai aktyvuotų vaistus, kai aptinka ligą, ir sustabdytų jų veikimą, kai ji išgydoma. Iš principo tai galėtų būti įmanoma naudojant mūsų formą keičiančias medžiagas“, – tvirtina prie tyrimo prisidėjusi dr. Ronit Freeman.

Tikimasi, kad ateityje šie įrenginiai galėtų būti nuryjami arba implantuojami, o jie žmogaus organizme tiektų tikslinę vaistų dozę, atliktų biopsiją arba pašalintų kraujo krešulį.

Anot tyrėjų, čia sėkmės raktas slypi gėlės formos kristaluose. Kai aplinka tampa rūgštesnė, DNR dalys sandariai susilanksto ir gėlė „užsidaro“. Kai sąlygos grįžta į normalias vėžes, DNR atsipalaiduoja, o žiedlapiai vėl atsiveria. Toks mechaninis judesys žmogaus organizme padėtų valdyti chemines reakcijas, pernešti molekules arba leistų joms sąveikauti su ląstelėmis ir audiniais.

Šis įspūdingas medicininis prietaisas kol kas yra ankstyvosiose bandymų stadijose, tačiau manoma, kad dar vėliau jis galėtų atlikti ir kitas įdomias intervencijas. Viena jų – šis įrenginys būtų suleistas į žmogaus kūną ir nukeliautų tiesiai prie navikų. Patekę ten, jie galėtų išskirti vaistus arba paimti mažytį audinio mėginį. Kai navikas išnyktų, žiedai užsidarytų ir vėl taptų aktyvūs jei liga atsinaujintų.

Teigiama, kad be medicinos gėlių formos robotai galėtų būti naudojami aplinkos katastrofų padariniams šalinti arba saugoti didžiulius skaitmeninės informacijos kiekius.

Kiek anksčiau mokslininkai sukūrė šviečiančius sukulentus. Apie tai skaitykite čia.

Viršelio nuotr. Justin Hill, Philip Rosenberg ir Ronit Freeman