Gyvi organizmai skleidzia matoma sviesa isnykstancia po ju mirties skelbia netiketas tyrimas
Įrodyta: Gyvi organizmai spinduliuoja šviesą, po mirties – ji išnyksta
Naujas mokslininkų eksperimentas atskleidė tiesioginius fizinius įrodymus, kad gyvi organizmai spinduliuoja silpnai matomą šviesą. Mokslininkai juokaudami teigia, kad gyvenimas iš tiesų „spinduliuoja“, tačiau surimtėję sako, kad šis atradimas bus svarbus pokyčiams biologijos ir medicinos srityse.
Turi įrodymus
Kalgario universiteto ir Kanados nacionalinės tyrimų tarnybos mokslininkai atliko eksperimentą su pelėmis ir dviejų skirtingų augalų rūšių lapais. Šis bandymas patvirtino, kad gyvi organizmai pasižymi „biofotonų“ reiškiniu, kitaip tariant, skleidžia šviesą, kurios nebelieka, kai šie miršta.
Šis įspūdingas atradimas jau sulaukė didelio susidomėjimo, o patys mokslininkai teigia, kad žmonės klaidingai tai sieja su pagarsėjusiomis žmogaus auromis. Tai nėra tas pats, bet kuo tikriausias faktas, jog gyvos būtybės iš tiesų spinduliuoja. Šis švytėjimas yra labai silpnas, bet matomas su labai jautriomis kameromis.
Pastebėti ir skirtumai
Kai mokslininkai atliko tyrimą su pelėmis, nustatyta, kad vadinamasis silpnos fotonų emisijos kiekis jų organizme buvo susijęs su gyvybingumu. Funkcionuojančios pelės jo skleidė daugiau, lyginant su negyvomis.
Tuo tarpu eksperimento su augalais metu pastebėta, kad šis spinduliavimas keičiasi dėl išorinių dirgiklių – temperatūros pokyčių, sužalojimų, cheminio apdorojimo ir kt. Kai lapai dėl įvairių priežasčių yra sužaloti, konkrečiose vietose atsiranda intensyvesnė šviesa.

Nors kol kas buvo tirtos tik šios dvi organizmų rūšys, ekspertai tikina, kad tai galioja daugeliui gyvų organizmų, įskaitant ir žmones.
Aiškinasi priežastis
Mokslininkai spėja, kad tokios unikalios spinduliuotės šaltinis konkrečiai augaluose galėtų būti susijęs su įvairių reaktyviųjų deguonies rūšių poveikiu. Jas pagamina gyvos ląstelės, kai susiduria su stresu: šiluma, nuodais, patogenais, maistinių medžiagų trūkumu ir pan.
Tyrėjai aiškina, kad turint pakankamai vandenilio peroksido molekulių, tokios medžiagos kaip riebalai ir baltymai gali patirti transformacijas, kurios tarsi „įjungia“ elektronus ir išskiria vieną ar du pakankamai energingus fotonus.
Eksperimento organizatoriai tikina, kad šis procesas suteiks neinvazinių įžvalgų apie gyvų organizmų biocheminius ir medžiagų apykaitos procesus. Ateityje gydytojai pagal tai galėtų matuoti streso ir sveikatos sutrikimus, atsižvelgiant į spinduliavimo stiprumą. Taip pat atrasti ir pažeistus audinius.
Kiek anksčiau mokslininkai atliko ir kitą įspūdingą eksperimentą – panaudojo „Doritos“ ingredientą, kad paverstų pelę permatomą.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Perspėjimas Europai: „Kinija jau laimėjo elektromobilių lenktynes“, delsimas didina kainas vairuotojams
2Elektromobilių skaičius Lietuvoje auga „kaip ant mielių“: per penkerius metus išaugo 20 kartų
3Davoso forume dėmesys dirbtiniam intelektui: technologijų pasaulio vadovų įžvalgos
4Jūsų vardas gali apskrieti Mėnulį: NASA kviečia registruotis ir gauti įlaipinimo pasą į „Artemis II“ misiją
5Jungtinės Tautos skelbia: prasideda „pasaulinis vandens bankrotas“ – brangs maistas ir energija
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.