Inzinierinis stebuklas Nvidia superkompiuteris daro tai ka anksciau sugebejo tik milziniski duomenu centrai
Inžinierinis stebuklas: „Nvidia“ superkompiuteris daro tai, ką anksčiau sugebėjo tik milžiniški duomenų centrai
Technologijų bendrovė „Nvidia“ jau priima užsakymus įspūdingam jos įrenginiui – sukurtam dirbtinio intelekto kompiuteriui „DGX Spark“. Iki šiol alternatyvos neturintis įrenginys padės atlikti užduotis, reikalavusias didelių duomenų centrų pajėgumų.
Mažoje „dėžutėje“ didelė galia
Nuo trečiadienio pradedamas tiekti mažiausias pasaulyje dirbtinio intelekto superkompiuteris. Pasak „Nvidia“ pranešimo, dirbtinio intelekto krūviai sparčiai viršija šiandien milijonų kūrėjų naudojamų asmeninių, darbo ir nešiojamųjų kompiuterių atminties ir programinės įrangos galimybes, o dėl to komandos keliasi į debesijos įrangą ar vietinius duomenų centrus.
Tuo tarpu šis naujos klasės kompiuteris ruošiasi esamą situaciją pakeisti. „DGX Spark“ pasižymi iki 1 petaflopo dirbtinio intelekto skaičiavimo galios ir 128 GB vieninga atmintimi (CPU/GPU). Ši vieninga architektūra leidžia modeliams su daug parametrų – iki 200 mlrd., veikti lokaliai be poreikio viską kelti į debesį.
Įrenginys sveria 1,25 kg ir talpina 240 vatų galią. Tuo tarpu 2016 m. pristatytas pirmasis prototipas svėrė net 60,8 kg.
Leis kurti dirbtinio intelekto produktus
Tai tampa įspūdinga galimybe inžinieriams, kuriems „Nvidia“ siekis sukurti naują stalinių kompiuterių kategoriją, skirtą specialiai dirbtinio intelekto kūrimui, atveria naujas perspektyvas.
Jie turės pakankamai atminties, kad būtų galima paleisti didesnius nei įprastai dirbtinio intelekto modelius vietinėms užduotims atlikti. Galimi panaudojimo būdai apims didesnių atvirojo tipo kalbos modelių ir tokių, kaip dirbtinio intelekto vaizdų generatoriai, paleidimą. Tai pat galima kurti vaizdo paieškos ir apibendrinimo agentus ar lokalius pokalbių robotus, veikiančius be debesies.
Nors tai didžiulis pasiekimas inžinerijoje, yra ir abejojančių superkompiuterio sėkme. Pasak kai kurių ekspertų, atsižvelgiant į pradinę „DGX Spark“ kainą, tokių kompiuterių rinkos ateitis neaiški, jei juos lyginame su debesijos alternatyvomis, kurios leidžia kūrėjams mokėti tik už faktiškai naudojamus resursus.
„DGX Spark“ kaina prasideda nuo 3 999 JAV dolerių (apie 3 400 eurų). „Nvidia“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Jensenas Huangas pažymėjo „DGX Spark“ startą asmeniškai Elonui Muskui pristatydamas vieną pirmųjų šių įrenginių, kaip ir 2016 m. Tuo metu E. Muskas ruošėsi istoriniam 11-ajam „Starship“ raketos bandymui, o „Nvidia“ vadovas simboliškai teigė, kad atvežė mažiausią superkompiuterį šalia didžiausios raketos.
Tuo tarpu dirbtinio intelekto superkompiuterį ruošiasi sukurti ir Švedijos verslo gigantai. Apie tai skaitykite čia.
Viršelio nuotr. iš „Nvidia“
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Mokslininkai atrado būdą sustabdyti gausų kraujavimą per vieną sekundę
2Galingiausios pasaulio kariuomenės 2025-aisiais: kokią vietą užima Lietuva?
3Perspėjimas Europai: „Kinija jau laimėjo elektromobilių lenktynes“, delsimas didina kainas vairuotojams
4Elektromobilių skaičius Lietuvoje auga „kaip ant mielių“: per penkerius metus išaugo 20 kartų
5Davoso forume dėmesys dirbtiniam intelektui: technologijų pasaulio vadovų įžvalgos
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.