Genetinė praraja: ar CRISPR 3.0 genų redagavimas peržengia ribas tarp medicinos ir moralės?

Genų redagavimo technologijos, kurios dar visai neseniai atrodė tarsi mokslinė fantastika, šiandien tampa vis realesniu įrankiu tiek medicinoje, tiek biotechnologijose. Nors CRISPR (angl. Clustered Regularly Interspaced Short Palindromic Repeats) metodas pasaulinį pripažinimą pelnė dar 2012-aisiais, šiandien mokslininkai kalba jau apie trečiąją jo versiją – vadinamą CRISPR 3.0. Tačiau kartu su naujais technologiniais proveržiais kyla ir esminis klausimas: ar žmogus, redaguodamas genus, vis dar gydo, ar jau pradeda tobulinti?

Nuo genetinių ligų iki žmogaus potencialo keitimo

Pirmoji CRISPR technologijos banga buvo revoliucija gydant paveldimas ligas, tam tikras regos sutrikimų formas, o pastaraisiais metais ir vėžį. Tačiau naujosios kartos CRISPR sistemoms, tokioms kaip „base editing“ ir „prime editing“, suteikiamos dar tikslesnės ir saugesnės savybės. CRISPR 3.0 ne tik leidžia keisti pavienes DNR „raides“ – ji gali perrašyti ištisus sakinius.

Pasak Masačusetso technologijos instituto (MIT) genetikų, šie įrankiai leidžia „koreguoti žmogaus biologiją taip, kaip anksčiau nebuvo įmanoma“. Tačiau ką tai reiškia praktikoje?

Kai kuriais atvejais CRISPR 3.0 technologija jau išbandoma siekiant pagerinti raumenų ištvermę ar net atsparumą radiacijai – savybes, kurios neturi nieko bendra su ligų gydymu, bet gali turėti įtakos sportininkų, karių ar net kosmoso misijų dalyvių gebėjimams.

Tobulinimas ar medicininė intervencija?

Skirtumas tarp gydymo ir „enhancement“ (biologinio tobulinimo) šiuo metu tampa vis sunkiau apibrėžiamas. Pavyzdžiui, ar regos pagerinimas iki viršžmogiško lygio – tai gydymas ar jau savotiškas biologinis „upgrade’as“? Būtent šis klausimas kelia didžiausią susirūpinimą bioetikos specialistams.

Kaip nurodoma UNESCO Tarptautinės bioetikos komisijos 2021 m. ataskaitoje, genomo redagavimas su paveldimomis pasekmėmis turėtų būti leidžiamas tik tuo atveju, jei „nekyla rizika žmogaus orumui, teisėms ir teisingumui“ (unesco.org).

Tuo tarpu remiantis Europos Tarybos Biomedicinos konvenciją (Oviedas, 1997), „žmogaus genomą galima keisti tik gydymui, diagnostikai ar profilaktikai, tačiau ne savybių keitimui” (coe.int).

Teisinė ir etinė nežinomybė

Tarptautiniu mastu iki šiol nėra vieningo reguliavimo dėl genomo redagavimo žmonėms, ypač kai kalbama ne apie gydymą, o apie savybių tobulinimą. Po garsiojo 2018 m. atvejo Kinijoje, kai mokslininkas He Jiankui savavališkai redagavo embrionų genus, pasaulis griežčiau pradėjo vertinti tokių tyrimų rizikas.

Europos Sąjungoje embrionų genų redagavimas, kurio rezultatai gali būti paveldimi, šiuo metu draudžiamas. Vis dėlto kai kurios šalys (tarp jų – JAV) leidžia tam tikras klinikines studijas, jei jos nepažeidžia esminių etikos principų. CRISPR 3.0 galimybės verčia teisininkus ir reguliavimo institucijas dirbti greičiau, nei įprasta mokslo pasaulyje.

Ar Lietuva pasiruošusi?

Lietuvos mokslo bendruomenėje apie CRISPR kalbama vis aktyviau, tačiau praktinių tyrimų mastas dar labai ribotas. Kaip bebūtų, su šia technologija susijusius pasiekimus demonstruoja ir mūsų vietinė mokslininkų bendruomenė – VU Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslininkai.

Vilniaus universiteto VU GMC Biotechnologijos instituto mokslininkai dokt. Dalia Smalakytė, Audronė Rukšėnaitė, dr. Giedrius Sasnauskas, dr. Giedrė Tamulaitienė ir dr. Gintautas Tamulaitis nustatė bakterijose randamų CRISPR-Cas „baltymų žirklių“ struktūrą ir pasiūlė jų veikimo mechanizmą. Jų darbą aprašantis straipsnis „Filament Formation Activates Protease and Ring Nuclease Activities of CRISPR Lon-SAVED“ („CRISPR Lon-SAVED filamento struktūros susiformavimas įjungia proteazės ir žiedo nukleazės aktyvumus“) buvo paskelbtas prestižiniame ir aukštu cituojamumo indeksu išsiskiriančiame žurnale „Molecular Cell“.

CRISPR 3.0 yra viena pažangiausių žmonijos sukurtų technologijų – su potencialu išgelbėti milijonus gyvybių, bet kartu ir pakeisti pačią žmogaus sampratą. Kol kas riba tarp gydymo ir tobulinimo vis dar egzistuoja – bet kuo galingesni tampa įrankiai, tuo labiau ši riba blunka. Tikėkimės, jog sprendimas, kaip šia technologija naudotis, bus priimtas ne tik laboratorijose, bet ir visuomenėje.