Garsus mokslininkas atsakė į klausimą, ar ateiviai egzistuoja

Žmonės turėtų nustoti ieškoti Sniego žmogaus ar Lochneso pabaisos (Nesės), nes jie neegzistuoja, bet mes turėtume ir toliau ieškoti ateivių. Taip teigia garsus mokslininkas, Oksfordo universiteto zoologijos profesorius Timas Coulsonas, kuris apie keistus milžiniškus žvėris, galinčius klaidžioti laukinės gamtos pakraščiuose, žino daugiau, nei daugelis.

Ateiviai gali būti įvairių formų

Profesorius T. Coulsonas yra laikomas vienu didžiausių biologijos ir evoliucijos autoritetų pasaulyje. 

Šią savaitę jis paskelbė, kad dauguma kriptidų (gyvūnų, apie kurių egzistavimą pranešama, bet nėra įrodymų) yra moksliškai neįmanomi. 

Tačiau, jo teigimu, yra didelė tikimybė, kad ateiviai egzistuoja. Tai gali būti tiek paprasti į bakterijas panašūs organizmai, tiek „maži žali žvėreliai ilgais kaklais ir didelėmis galvomis“.

„Visata yra labai plati, o mes ištyrinėjome tik labai mažą jos dalelę“, – sakė jis.

Nereiškia, kad ateivius atrasime

Kita vertus, profesoriaus teigimu, net jei ateiviai yra, neįmanoma garantuoti, kad juos galiausiai rasime.

Pirmą kartą radijo signalus į kosmosą žmonės išsiuntė maždaug prieš 120 metų, todėl net jei protingas ateivis klausytųsi ir iš karto atsakytų, jis turėtų būti per 60 šviesmečių nuo Žemės, kad jį išgirstume.

„Per 60 šviesmečių nuo Žemės yra apie 3000 žvaigždžių. Tai gali atrodyti daug, bet taip nėra. Kad galėtume ištirti didžiąją dalį mūsų galaktikos, jau nekalbant apie Visatą, turėtume turėti visiškai naujas technologijas, leidžiančias akimirksniu peršokti per kirmgraužų skyles“, – sakė jis.

REKLAMA

Jei egzistuotų kriptidai – jie jau būtų surasti

Kalbėdamas apie kriptidus, jis sakė, kad jau dešimtmečius žmonės ieško Nesės ir Sniego žmogaus. 

Jo teigimu, jei šios būtybės egzistuotų, jos beveik neabejotinai būtų užfiksuotos kamerų gaudyklėmis, užprogramuotomis fotografuoti, suveikus jutikliui.

Be to, iškastiniai radiniai parodytų, kaip tokios būtybės evoliucionavo, nebent jos egzistuotų vienos, jų gyvenimo trukmė būtų begalinė ir joms nereikėtų daugintis. O tai jau būtų už mokslo ribų.

„Google“ duomenimis, kiekvieną mėnesį vien tik Lochneso pabaisos, kurios vertė, kaip teigiama, siekia virš 35mln. eurų, ieškoma apie 200 tūkst. kartų.

T. Coulsonas pridūrė, kad kriptozoologams, ieškantiems kriptidų, reikėtų „susirasti kitą pomėgį“. Pavyzdžiui, galbūt ateivių ieškojimą.