Estija rėžė, kas nutiks, jei Rusijos „žalieji žmogeliukai“ kirs sieną

Estijos užsienio reikalų ministerijos aukšto rango pareigūnas pareiškė, kad Rusijos kariai be atpažinimo ženklų – vadinamieji „žalieji žmogeliukai“, būtų apšaudyti, jei kirstų Estijos sieną. Tokią poziciją Talinas išsakė augant įtampai regione ir diskusijoms apie galimas Rusijos hibridines operacijas prieš NATO rytinį flangą. Pasak estų diplomato, šalis yra pasirengusi ginti kiekvieną savo teritorijos centimetrą ir nedelsiant reaguoti į bet kokį sienos pažeidimą.

Aiški žinia Maskvai

Estijos užsienio reikalų ministerijos generalinis sekretorius Jonatanas Vseviovas interviu Vokietijos leidiniui „Welt“ pareiškė, kad reakcija į galimą Rusijos specialiųjų pajėgų ar karių be skiriamųjų ženklų įsiveržimą būtų nedviprasmiška. Pokalbio metu jis kalbėjo apie scenarijų, jei būtų panaudota 2014-ųjų taktika, kai per Krymo aneksiją Rusija dislokavo vadinamuosius „žaliuosius žmogeliukus“ – ginkluotus karius be atpažinimo ženklų.

„Jei „žalieji žmogeliukai“ peržengs mūsų sieną, mes į juos šausime. Tai paprasta,“ – sakė jis.

Diplomatas pabrėžė, kad Estija nėra tik teritorija, kurią NATO turėtų ginti – šalies ginkluotosios pajėgos pačios būtų pirmosios, kurios konfliktui prasidėjus kovotų vietoje. Tokia pozicija, pasak jo, yra klasikinis atgrasymo principas: potencialiam agresoriui turi būti aiškiai parodyta, kad bet koks bandymas pažeisti sieną turės rimtų pasekmių.

Baltijos šalys ginsis ir pačios, bet NATO parama – kritiškai svarbi

Interviu J. Vseviovas pabrėžė, kad Baltijos šalys rimtai vertina saugumo situaciją ir pastaraisiais metais nuosekliai didina gynybos finansavimą. Pasak jo, Estija siekia skirti vis didesnę dalį BVP gynybai, stiprina kariuomenę ir kuria naujus karinius pajėgumus, kad būtų pasirengusi galimiems iššūkiams regione.

TAIP PAT SKAITYKITE: Patvirtinta: Estija pradeda bunkerių statybą ties siena su Rusija

Diplomatas akcentavo, kad Baltijos valstybės gerai supranta savo geografinę padėtį ir yra pasirengusios gintis pačios. Tačiau, J. Vseviovo teigimu, regiono saugumas remiasi ne tik nacionalinėmis pajėgomis. NATO išlieka esminis atgrasymo veiksnys – sąjungininkų karinis buvimas ir kolektyvinės gynybos principas siunčia aiškią žinią, kad bet koks išpuolis prieš Baltijos šalį reikštų konfliktą su visa Aljanso sistema.

Estijos diplomatas taip pat ragino Europos valstybes išlaikyti spaudimą Rusijai. Jo teigimu, Maskvai turi būti aiškiai parodyta, kad agresija Ukrainoje turės ilgalaikių politinių ir ekonominių pasekmių.

Svarbi ne tik NATO

Saugumo ekspertai vis dažniau svarsto, kaip atgrasymo mechanizmai veiktų realaus konflikto atveju ir ar Aljansas vieningai reaguotų į galimą provokaciją regione. Tačiau Baltijos regiono saugumo diskusijos pastaraisiais metais neapsiriboja vien NATO vaidmeniu.

Pastaraisiais metais JAV politikoje taip pat pasirodo diskusijų apie NATO sąjungininkų įsipareigojimus gynybai ir jų finansavimą. Nepaisant to, Vašingtonas išlieka vienu svarbiausių Baltijos regiono saugumo garantų. Tą patvirtina ir naujos iniciatyvos JAV Kongrese.

Plačiau apie tai: JAV senatoriai pristatė Baltijos saugumo vertinimo įstatymo projektą: kas jame numatyta