Elonas Muskas buvo vienas iš OpenAI įkūrėjų ir 2015 metais skyrė apie 38 mln. JAV dolerių pradinio finansavimo.
Elonas Muskas pateikė 134 mlrd. JAV dolerių ieškinį OpenAI ir Microsoft, tai gali didinti riziką DI investuotojams
TRUMPAI
- • Elonas Muskas reikalauja iki 134 mlrd. JAV dolerių iš OpenAI ir Microsoft.
- • Reikalaujama žala siejama su išaugusia OpenAI įmonės verte ir ankstesniu Musko indėliu į bendrovės veiklą.
- • Bylą nagrinės prisiekusiųjų teismas, o sprendimas gali paveikti DI investuotojus.
Elonas Muskas Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) pateikė ieškinį prieš technologijų milžines OpenAI ir Microsoft, reikalaudamas nuo 79 iki 134 mlrd. JAV dolerių žalos atlyginimo.
Byla nagrinėjama federaliniame teisme Kalifornijos Oklando mieste, o prisiekusiųjų teismas numatytas balandžio pabaigoje. Muskas teigia, kad buvo apgautas, kai OpenAI atsisakė ne pelno veiklos modelio ir glaudžiai susiejo savo veiklą su Microsoft.
Elonas Muskas jaučiasi apgautas, reikalauja atlyginti žalą
Teismo dokumentuose Musko advokatai nurodė, kad reikalaujama žala grindžiama OpenAI dabartiniu įvertinimu, kuris, kaip teigiama, siekia apie 500 mlrd. JAV dolerių. Skaičiavimus pateikė finansų ekonomistas C. Paulas Wazzanas, veikiantis kaip ekspertas liudytojas.
Jo vertinimu, tariamai neteisėta OpenAI gauta nauda sudaro nuo 65,5 iki 109,4 mlrd. JAV dolerių, o Microsoft dalis vertinama nuo 13,3 iki 25 mlrd. JAV dolerių.
„Kaip ir ankstyvas startuolio investuotojas gali gauti daug kartų didesnę grąžą nei jo pradinė investicija, taip ir OpenAI bei Microsoft gauta neteisėta nauda turėtų būti grąžinta Muskui, nes yra gerokai didesnė nei jo pradinės investicijos“, – teismo dokumentuose rašė Elono Musko advokatas Stevenas Molo.
Ieškinys pateiktas po to, kai federalinis teisėjas atmetė OpenAI ir Microsoft prašymą išvengti prisiekusiųjų teismo. Musko pusė taip pat nurodė ketinanti siekti baudinių nuostolių, todėl galutinė finansinė rizika bendrovėms gali būti dar didesnė.
Ginčo kilmė ir OpenAI atsakas
Elonas Muskas buvo vienas iš OpenAI įkūrėjų ir 2015 metais skyrė apie 38 mln. JAV dolerių pradinio finansavimo. Iš bendrovės valdybos jis pasitraukė 2018 metais, o 2023-iaisiais įkūrė nuosavą dirbtinio intelekto bendrovę xAI.
Teisinis ginčas su OpenAI vadovu Samu Altmanu prasidėjo 2024 metais, kai Muskas viešai sukritikavo bendrovės planus veikti kaip pelno siekianti organizacija.
OpenAI atmeta Musko kaltinimus ir teigia, kad ieškinys yra nepagrįstas. Bendrovė pareiškė, jog tai esą dalis nuolatinio spaudimo ir bandymas naudotis teisine sistema konkurenciniais tikslais. Samas Altmanas viešai pavadino ieškinį bandymu sulėtinti OpenAI veiklą sparčiai besivystančioje DI rinkoje.
OpenAI restruktūrizavimas ir galimas poveikis rinkai
OpenAI apie restruktūrizavimą paskelbė praėjusių metų spalį. Bendrovė nurodė suteikusi Microsoft 27 procentų nuosavybės dalį, tačiau išlaikiusi ne pelno struktūros kontrolę savo pelno siekiančiai veiklai. Būtent šis modelis tapo vienu pagrindinių Musko ieškinio argumentų.
Byla gali turėti platesnių pasekmių dirbtinio intelekto sektoriui, ypač investuotojams, vertinantiems įmonių valdymo struktūras ir steigėjų teises. Artėjant prisiekusiųjų teismui, procesas gali tapti vienu reikšmingiausių teisinių ginčų DI rinkos istorijoje.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Galingiausios pasaulio kariuomenės 2025-aisiais: kokią vietą užima Lietuva?
2Aptiktas seniausias žmonių naudotas „cheminis ginklas“: štai kas jis
3Pasaulio turtingiausieji 2026 m. CO₂ limitą išnaudojo per 10 dienų ir atskleidė nelygybės mastą
4„Artemis II“ Mėnulio misijos raketa jau atvyko į paleidimo vietą: žmonės ruošiasi pirmajam skrydžiui už Žemės orbitos nuo 1972-ųjų
5Mėnulio ciklas 2026 metais atneš mėlynąją pilnatį ir leis ją stebėti Lietuvoje
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.