Elektromobilių skaičius Lietuvoje auga „kaip ant mielių“: per penkerius metus išaugo 20 kartų

Pastaraisiais metais elektromobilių skaičius Lietuvoje auga itin sparčiai – tiek naujų įregistravimų, tiek viso elektromobilių parko skaičiaus atžvilgiu. Jei dar prieš keletą metų šių transporto priemonių buvo vos keli tūkstančiai, šiandien Lietuvoje jau galima suskaičiuoti kelias dešimtis tūkstančių. Toks augimas ne tik atspindi pasaulines tendencijas mažinti emisiją ir pereiti prie tvaresnio transporto, bet ir rodo Lietuvos gyventojų didėjantį susidomėjimą elektromobiliais.

Elektromobilių skaičiaus augimas

Remiantis 2026 m. sausio 1 d. „Regitra“ duomenimis, Lietuvoje buvo užregistruota 45 317 elektromobilių (M1 ir N1 kategorijų) – tai apima tiek grynųjų elektromobilių (24 184), tiek iš išorės įkraunamų hibridinių automobilių (21 133) skaičių.

Visgi prieš penkerius metus elektromobilių skaičius buvo ženkliai mažesnis. Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos svetainėje paskelbti duomenys rodo, kad 2020 m. sausį įregistruotų elektromobilių skaičius siekė vos 2 606. Per penkerius metu šis rodiklis nuosekliai augo ir pasiekė beveik 20 kartų padidėjimą.

Tarp pasirinkimų žinomi prekių ženklai

Nors didžiąją dalį 2026 m. pradžioje fiksuotos rinkos sudaro „kitų gamintojų“ registruoti grynieji elektromobiliai (45 proc.), čia išsiskiria ir keli aiškūs lyderiai.

Nepaisant sunkumų tarptautinėje erdvėje ir dalyje Europos, Lietuvoje vienu dažniausių pasirinkimų išlieka „Tesla“ (19 proc.), taip pat „Volkswagen“ (14 proc.) ir „Nissan“ (10 proc.).

Visgi, didelė kitų gamintojų dalis rodo, kad Lietuvos elektromobilių rinka yra pakankamai diversifikuota, o vartotojai turi plačią pasirinkimo galimybę.

Kodėl lietuviai renkasi elektromobilius

Spartų elektromobilių skaičiaus augimą Lietuvoje reikšmingai skatina valstybės taikomos finansinės paskatos bei kitos skatinimo priemonės, kurios nukreiptos tiek į gyventojus, tiek į verslą.

Šiuo metu gyventojai, įsigyjantys elektromobilį, gali pasinaudoti finansinėmis kompensacijomis, kurios taikomos tiek naujiems, tiek naudotiems elektromobiliams. Taip pat papildomų galimybių yra tiems, kurie atsisako taršaus automobilio ir jį keičia netaršiu.

Verslo atstovai taip pat gali su parama įsigyti komercinius elektromobilius, diegti įkrovimo infrastruktūrą ir kt.

Visgi pačius lietuvius vilioja ir kas kita. „Lietuvos draudimo“ užsakymu atlikta apklausa praeitų metų balandį parodė, kad 37 proc. gyventojų kaip svarbiausią elektromobilio privalumą nurodo mažesnes eksploatavimo išlaidas. Jos leidžia ženkliai sumažinti išlaidas kuro sąnaudoms ir techninei priežiūrai.

Tuo tarpu antras pagal svarbą veiksnys išlieka ekologiškumas ir mažesnis poveikis aplikai. Tačiau elektromobilių kaina vis dar laikoma vienu svarbiausių barjerų renkantis elektrinę transporto priemonę – tai nurodo beveik 70 proc. apklaustųjų.

Tolesni valstybės užmojai

Ilgalaikiai valstybės tikslai atsispindi ir planuojamuose elektromobilių dalies augimo rodikliuose. Pagal pateikiamas prognozes, lengvųjų elektromobilių dalis nuo 10 proc. 2025 m. per kitus penkerius metus turėtų išaugti iki 40 proc.

Dar ambicingesni tikslai nubrėžti lengvųjų komercinių elektromobilių segmente. Nuo 20 proc. 2025 m. tikimasi, kad visų naujų komercinių transporto priemonių sandoriai 2030 m. bus sudaryti su 80 proc. elektromobilių.

Tai aiškus signalas, kad Lietuva siekia dar spartesnio perėjimo prie netaršaus transporto tiek privačiame, tiek verslo sektoriuje. Visgi, bent jau kol kas, Lietuvos lengvųjų automobilių parkas vis dar priklausomas nuo vidaus degimo variklių, o ypač – dyzelino. Dyzeliniai automobiliai sudaro absoliučią daugumą visų M1 kategorijos transporto priemonių.