Ekspertai sunerimę: kvantinių kompiuterių grėsmė saugumui artėja greičiau, nei manyta

Kvantinės kompiuterijos pažanga gali gerokai greičiau, nei manyta, sukelti rimtą grėsmę dabartinėms kibernetinio saugumo sistemoms. Naujausi du nepriklausomi tyrimai rodo, kad technologijos, galinčios įveikti šiandien plačiai naudojamą šifravimą, gali tapti prieinamos dar iki šio dešimtmečio pabaigos. Ekspertai perspėja, kad toks scenarijus reikštų ne tik teorinę, bet ir praktinę riziką finansų sistemoms, interneto ryšiui bei kasdien naudojamoms skaitmeninėms paslaugoms.

Grėsmė gali ateiti greičiau

Jau seniai žinoma, kad skaitmeninės technologijos, paremtos šifravimo ir autentifikavimo metodais – tokios kaip kredito kortelių sistemos, kriptovaliutos ir interneto ryšys – yra pažeidžiamos būsimų kvantinių kompiuterių. Taip yra todėl, kad šie įrenginiai gebės įveikti saugumo priemones greičiau nei net patys galingiausi įprasti superkompiuteriai.

Iki šiol manyta, kad ši grėsmė išliks teorinė dar bent dešimtmetį. Tačiau naujausi nepriklausomai paskelbti „Google“ ir JAV startuolio „Oratomic“ tyrimai šią prielaidą keičia – anot jų, realus pavojus gali iškilti gerokai anksčiau.

„Tai sukėlė naują skubumo jausmą“, – reaguodamas į naujai paskelbtas išvadas teigė Pekino Cinghua universiteto matematikas Jintai Dingas. 

Tuo metu interneto paslaugų bendrovės „Cloudflare“ matematikas Basas Westerbaanas pripažįsta, kad ši situacija netikėta: „Tai tikras šokas. Vis dar bandome tai perprasti, bet esame labai susirūpinę“.

Kai kurie ekspertai tai vertina dar griežčiau. Pavyzdžiui, kvantinės kompiuterijos tyrėjas Scottas Aaronsonas šiuos dar nerecenzuotus tyrimus pavadino „tikra kvantinės kompiuterijos bomba“.

Mažiau kubitų – didesnė grėsmė

Startuolio „Oratomic“ tyrimas rodo, kad įveikti šiandienines saugumo sistemas gali prireikti gerokai mažiau kvantinių išteklių, nei manyta iki šiol. Mokslininkai pristatė metodą, paremtą lazeriais valdomais atomais, kuris leidžia efektyviau išnaudoti kvantinius skaičiavimus.

Jų skaičiavimai rodo, kad plačiai naudojamai šifravimo sistemai P-256 įveikti gali pakakti maždaug 10 tūkst. kubitų – kvantinių informacijos vienetų. Anksčiau manyta, kad tam reikėtų milijonų.

Pasak vieno iš „Oratomic“ įkūrėjų, toks rezultatas nustebino ir pačius tyrėjus. Tuo metu kiti ekspertai pabrėžia, kad ši pažanga svarbi ne tik saugumo kontekste. Nauji metodai, mažinantys skaičiavimo klaidas, gali paspartinti kvantinių kompiuterių taikymą ir kitose srityse – nuo medžiagų mokslo iki dirbtinio intelekto (DI).

Slapta grėsmė kasdienėms sistemoms

„Google“ tyrėjai praneša sukūrę patobulintą kvantinį algoritmą, galintį įveikti 256 bitų šifravimą, naudojamą, pavyzdžiui, kriptovaliutose. Kaip rašėme anksčiau, „Google“ apskaičiavo, per kiek laiko kvantinis kompiuteris galėtų „nulaužti“ bitkoiną. Anot jų, tokio lygio kvantiniai kompiuteriai gali pasirodyti jau per artimiausius kelerius metus. 

Bendrovė neatskleidžia algoritmo detalių, siekdama užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui, tačiau perspėja apie augančią riziką ir ragina stiprinti saugumą. 

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad 256 bitų technologijos plačiai naudojamos ne tik duomenų šifravimui, bet ir kasdienėse funkcijose – nuo programėlių pranešimų iki atsiskaitymų kortelėmis. Jei tokia apsauga būtų įveikta, atsivertų galimybės apsimesti patikimomis paslaugomis, perimti duomenis ar nukreipti vartotojus į sukčiavimo sistemas.

Pasak specialistų, norint apsisaugoti nuo kvantinių grėsmių, teks atnaujinti ne tik šifravimą, bet ir autentifikavimo sistemas. Tai gali reikšti plataus masto pokyčius, paliečiančius daugybę sričių – nuo banko kortelių iki įvairių išmaniųjų įrenginių.