Ekspertai įspėja: per didelis pasikliovimas DI gali pakenkti pažintiniams gebėjimams

Mokslininkai įspėja, kad dažnas dirbtinio intelekto (DI) įrankių, tokių kaip „ChatGPT“, „Claude“ ar „Gemini“, naudojimas gali silpninti kritinio mąstymo įgūdžius ir skatinti paviršutinišką informacijos vartojimą. Vis dėlto pabrėžiama, kad svarbiausia ne pats DI naudojimas, o tai, kiek ir kokias užduotis žmonės nusprendžia jam patikėti.

Kaip mes apskritai sužinome dalykus?

Kaip rašo Sidnėjaus universiteto mokslininkė Misia Temler, visuomenėje nuolat remiamės vieni kitų žiniomis. Gydytojai teikia medicininę informaciją, inžinieriai atsakingi už statybas, finansų patarėjai dalija investavimo patarimus ir t. t.

Toks kompetencijų pasiskirstymas suteikia kiekvienam iš mūsų daugiau žinių, nei galėtume sukaupti individualiai. Kitaip tariant, nuolat balansuojame tarp užduočių perleidimo (kai leidžiame kitam „mąstyti“ už mus) ir atramos (kai remiamės išoriniais žinių šaltiniais, kad praturtintume savo mąstymą).

Atrama dažniausiai pasireiškia mokantis. Pavyzdžiui, mokytojas neparašo rašinio už mokinį – vietoj to pateikia pastabas ir patarimus, kad mokinys galėtų susieti informaciją, ją integruoti ir plėsti savo žinias.

Svarbu ir tai, kad visų mąstymo užduočių neperleidžiame vienam žmogui. Paprastai įvertiname jo patikimumą ir kompetenciją prieš priimdami patarimus, įrankius ar pagalbą. Taip pat tikriname, kaip nauja informacija dera su tuo, ką jau žinome.

Didėjant mūsų žinioms tam tikroje srityje, vis mažiau remiamės išorine pagalba – panašiai kaip mokinys remiasi mokytoju tol, kol išmoksta pakankamai, kad galėtų veikti savarankiškai.

Mąsto ne tik mūsų smegenys

Pažinimas – mūsų mąstymo gebėjimai – priklauso nuo trijų pagrindinių procesų: informacijos priėmimo, jos saugojimo ir vėlesnio atkūrimo. Šie procesai veikia kaip sistema: jei vienas sutrinka, silpsta ir kiti. Per didelis informacijos srautas apkrauna protą, todėl dalį užduočių perduodame išoriniams šaltiniams – žmonėms, fiziniams objektams ar skaitmeniniams įrankiams. Pavyzdžiui, dienoraštis gali tapti tarsi proto tęsinys, padedantis prisiminti užrašytus įvykius.

Tačiau nuolatinis žinių paieškos ir saugojimo „perleidimas“ – pavyzdžiui, kiekvieną klausimą užduodant „ChatGPT“ – gali silpninti kritinį mąstymą. Sukauptos žinios sąveikauja su nauja informacija: jas interpretuojame ir pritaikome pagal tai, ką jau žinome. Kuo daugiau turime žinių, tuo geriau galime kritiškai vertinti naują informaciją. Pavyzdžiui, žinios apie Adolfą Hitlerį ir Benito Mussolinį Antrojo pasaulinio karo kontekste padeda suprasti šiuolaikinius diktatūros pavojus.

Sunkesnės pastangos atsiperka

Norint išlaikyti pusiausvyrą, sudėtingesnes mąstymo užduotis turime atlikti patys, o ne viską patikėti technologijoms. Greitesnis pasirinkimas ne visada geriausias – panašiai kaip nueiti pėsčiomis pas draugą yra naudingiau kūnui ir protui nei nuvažiuoti automobiliu.

Naudojantis DI įrankiais svarbu rinktis: juos kontroliuoti arba leisti, kad jie valdytų mus. Vienas būdų išlaikyti balansą – refleksija. Klausimai sau gali būti paprasti: kaip jaučiatės pasinaudoję DI? Ar patenkinti ir besididžiuojantys, ar labiau susirūpinę ir pervargę? Ar šiandien DI pakeitė jūsų mąstymą, ar tik jį papildė? Kokias užduotis galėtumėte atlikti patys, kad rytoj sustiprintumėte savo protinius gebėjimus?

Santykis su DI sėkmingas tik tada, kai nuolat naudojame visas savo mąstymo galias – kitaip rizikuojame jas prarasti. Tai gali būti sunku, bet pasirinkimas visada priklauso nuo mūsų.