Skip to content
Einšteinas šį unikalų reiškinį numatė dar prieš šimtmetį: naujausias teleskopas tik dabar leido tai patikrinti

Einsteinas si unikalu reiskini numate dar pries simtmeti naujausias teleskopas tik dabar leido tai patikrinti

Einšteinas šį unikalų reiškinį numatė dar prieš šimtmetį: naujausias teleskopas tik dabar leido tai patikrinti

Pažangiausias ir galingiausias visoje astronomijos istorijoje Jameso Webbo teleskopas leidžia „NASA“ tyrėjams pasiekti įspūdingų proveržių kosmoso tyrimų analizėje. Šiais metais prietaisas užfiksavo naujus visatos vaizdus ir leido mokslininkams patikrinti vieną iš Alberto Einšteino suformuotų teorijų.

REKLAMA

Trumpai apie svarbiausia

  • Jameso Webbo kosminis teleskopas užfiksavo aštuonis naujus visatos vaizdus, kurie patvirtino dar prieš šimtmetį Alberto Einšteino prognozuotą gravitacinio lęšio reiškinį.
  • Gravitacinis lęšis leidžia mokslininkams matyti tolimas galaktikas tarsi per kosminį padidinamąjį stiklą, iškreipiant šviesos kelią dėl stiprios gravitacijos.
  • Šiuolaikinės technologijos leido dar kartą patvirtinti Einšteino bendrąją reliatyvumo teoriją, pirmą kartą tikrintą dar 1919 m. per Saulės užtemimą.

Pamatė po šimto metų

Šiais metais pažangiausias „NASA“ kosminis teleskopas užfiksavo aštuonis naujus visatos vaizdus. Kiekvienoje nuotraukoje buvo matyti įvairiaspalvės šviesos žiedai ir lankai, kurie, pasak mokslininkų, iš tiesų yra iškraipyti įvairių galaktikų ir žvaigždžių vaizdai.

Prieš šimtą metų šį reiškinį Einšteinas pavadino gravitaciniu lęšiu – efektu, kai stipri gravitacija iškreipia šviesos kelią. Tik tada fizikas neturėjo prietaiso, kuris leistų patikrinti šią teoriją, o šiandien James Webbo teleskopas kuo aiškiausiai mokslininkams pateikia to įrodymus.

REKLAMA

Mokslininkai aiškina Einšteino teoriją

Pasak tyrėjų, gravitacinį lęšį gali sukelti bet kuris masyvus objektas – nuo žvaigždžių ir galaktikų iki juodųjų bedugnių. Šis didžiulis objektas iškreipia šviesos spindulių kelią dėl savo stiprios gravitacijos.

Tai reiškia, kad, kai kosminis objektas yra tarp stebėtojo ir dar tolimesnio šviesos šaltinio, pastarojo gravitacinis laukas „užlenkia“ šviesą, todėl objektas yra matomas tarsi per padidinamąjį stiklą.

Dėl šio reiškinio astronomai gali pamatyti toliau ir aiškiau nei bet kada anksčiau, pavyzdžiui, galaktikas, kurios yra už milijardų šviesmečių, o be šio efekto būtų visiškai nematomos.

REKLAMA
Pateiktas koliažas iš aštuonių Jameso Webbo teleskopo nuotraukų, kuriose užfiksuotas gravitacinio lęšio reiškinys. Kiekviename atvaizde matyti įvairiai iškreiptos galaktikos rėmelio centre – kai kurios atrodo kaip lankai ar apskritos formos. Šaltinis: „ESA“/„Webb“, „NASA“ ir „CSA“, G. Gozaliasl, A. Koekemoer, M. Franco

Einšteinas buvo teisus

Dar 1687 m. Izaokas Niutonas paskelbė pirmąją išsamią gravitacijos teoriją, kurioje teigta, kad masę turinčios dalelės traukia viena kitą. Visgi tai buvo tik paaiškinimas kaip veikia gravitacija, o kodėl taip vyksta spėliojo Einšteinas po daugiau nei 300 metų su bendrąja reliatyvumo teorija.

Pirmą kartą mokslininkai preliminariai šią teoriją patvirtino 1919 m. stebėdami saulės užtemimą, tačiau šiandieniai kosminiai įrenginiai leidžia tai padaryti dar užtikrinčiau.

Iki šiol šis „NASA“ teleskopas aptiko ir naują egzoplanetą. Apie tai skaitykite čia.

Viršelio nuotr. iš „ESA“/„Webb“, „NASA“ ir „CSA“, G. Gozaliasl, A. Koekemoer, M. Franco

Kaip vertinate šį straipsnį?

Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.

Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
Dalyvaukite diskusijose
Naujienas gaukite pirmieji
1 700+ narių jau seka mūsų puslapį, laukiame tavęs!
10

Taip pat skaitykite

Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.