Dirbtinis intelektas ir Ukrainos kariniai bepiločiai orlaiviai nutiesia kelią robotams žudikams

Pigūs bepiločiai dronai užėmė svarbią vietą kare Ukrainoje, o dėl naujausios dirbtinio intelekto pažangos šie ginklai tampa vis labiau autonomiški, nes mažėja žmogaus vaidmuo juos valdant. Didžiausios pasaulio vyriausybės ir kitos suinteresuotos grupės išreiškė susirūpinimą dėl to, kad peržengiama visiško žudymo automatizavimo riba, tačiau kai kurie ukrainiečiai šį ginčą laiko antraeiliu dalyku.

Augant dirbtinio intelekto įtraukimui į karines programas, kartu auga ir nerimas dėl galimo visiškai autonominių ginklų atsiradimo. Neseniai paskelbtame „New York Times“ pranešime pabrėžiama, kad Ukrainoje mūšio lauko reikmės kelia grėsmę, jog žmonės gali būti visiškai išstumti iš mūšio lauko.

Sukurti nauji pažangūs dronai

Ukrainos ir Rusijos naudojamus atakos dronus iki šiol paprastai nuotoliniu būdu pilotuodavo žmonės, dažnai dėvintys VR akinius, tačiau daug Ukrainos bendrovių sukūrė sistemas, kurios gali valdyti dronus, nustatyti taikinius ir juos sekti naudodamos tik dirbtinį intelektą.

Aptikimo sistemose naudojami tie patys pagrindai kaip ir veido atpažinimo sistemose, kurios dažnai prieštaringai siejamos su teisėsauga. Kai kurios jų yra apmokytos naudojant gilųjį mokymąsi arba tiesioginių kovų medžiagą.

Ukrainiečių dronai kamikadzės automatiškai ieško ir atakuoja Rusijos tankus. Be to, antžeminiai kulkosvaidžiai gali automatiškai atpažinti taikinius, nusitaikyti į juos ir persijungti tarp iš anksto nustatytų krypčių, kad greitai padengtų plačias pozicijas. Žmonės vis dar turi priimti galutinį sprendimą pasirinkti taikinius ar nuspausti gaiduką, tačiau gamintojai teigia, kad šį žingsnį galėtų lengvai pašalinti.

Tikriausiai vieninteliai dalykai, stabdantys dirbtinio intelekto, galinčio žudyti savarankiškai, atsiradimą, yra etinės problemos, susijusios su civilių gyventojų žalojimu ir draugiškos ugnies rizika.

Baiminamasi, kad DI gali tapti nekontroliuojamas

Nepaisant vyriausybių ir žmogaus teisių grupių susirūpinimo, kad karinis dirbtinis intelektas gali tapti nekontroliuojamas, Ukrainos kariuomenei šiuo metu labiau rūpi, kad jis padėtų sumažinti darbo jėgos ir ginkluotės atotrūkį nuo Rusijos, kuri taip pat kuria dirbtiniu intelektu pagrįstus ginklus.

Vienas operatorius, naudodamas dirbtinį intelektą, vienu metu gali valdyti kelis dronus. Be to, automatizavimo sistemos gali išplėsti jų veikimo nuotolį ir perimti valdymą, jei priešas užblokuoja piloto nuotolinį ryšį.

JAV, Kinija, Jungtinė Karalystė, Izraelis ir kitos šalys taip pat didina savo autonominius karinius pajėgumus. JAV sėkmingai išbandė oro, sausumos ir jūrų transporto priemones, kurios pačios save pilotuoja. Artimuosiuose Rytuose JAV ir Izraelis naudojo dirbtinį intelektą taikiniams surasti ir nustatyti jų prioritetus.

Vis dėlto Ukrainos karas su dirbtiniu intelektu atskleidė, kad šią technologiją galima sukurti greitai ir palyginti pigiai. Kai kurios bendrovės gamina dirbtinio intelekto dronus, naudodamos jau pagamintas dalis ir kodą, kuriuos galima siųsti į fronto liniją ir nedelsiant išbandyti gyvai. Tokia sparta pritraukė užsienio bendroves, siekiančias gauti prieigą prie mūšio lauko duomenų.

Karas Ukrainoje ne tik kelia nerimą dėl dirbtinio intelekto ginklavimosi varžybų, bet ir įrodo, kad automatizuotos ginklų sistemos neapsiribos vien didžiausiomis pasaulio kariuomenėmis.