Dirbtinis intelektas gelbės milijonus: naujas proveržis antibiotikų srityje

Mokslininkai skelbia, kad naudodami generatyvinį dirbtinį intelektą jie sukūrė junginius, galinčius sunaikinti vaistams atsparias bakterijas. Skirtingi dirbtinio intelekto taikyti metodai atrodo itin perspektyvūs, o pozityvūs rezultatai nustatyti su dvejomis sunkiai gydomomis infekcijomis.

Išrasti du antibiotikai

Masačiusetso technologijos instituto tyrėjai džiūgauja, nes DI išrado du naujus potencialius antibiotikus, kurie galėtų sunaikinti vaistams atsparias infekcijas – vieną iš auksinio stafilokoko atmainų (meticilinui atsparų „Staphylococcus aureus“) ir lytiškai plintančią gonorėją („Neisseria gonorrhoeae“ bakteriją).

Anot paskelbto pranešimo, medicininis preparatas laboratorijoje nuo nulio kurtas su DI technologija, o bandymai su gyvūnais atskleidė sėkmingus jų veiksmingumo rezultatus.

Tyrėjų komanda, naudodama algoritmus, sukūrė daugiau nei 36 mln. galimų junginių ir kompiuteriniu būdu patikrino jų antimikrobines savybes. Tokie teoriniai junginiai iki šiol dar niekada nebuvo matyti, o atskleista strategija leis tirti ir kitus junginius, galinčius kovoti su dar daugiau bakterijų rūšių.

Masačiusetso technologijos instituto profesorius Jamesas Collinsas teigia, kad projektas tampa svarbia pradžia dirbtinio intelekto naudojimui naujų antibiotikų kūrimo procese ir atskleidžia besiplečiančias šios technologijos pritaikymo perspektyvomis:

„Džiaugiamės naujomis galimybėmis, kurias šis projektas atveria antibiotikų kūrimui. Mūsų darbas parodo dirbtinio intelekto galią vaistų kūrimo požiūriu ir leidžia išnaudoti daug didesnes chemines erdves, kurios anksčiau buvo nepasiekiamos.“

Sukurti nauji, o ne patobulinti seni antibiotikai

Mokslininkai skelbia, kad per pastaruosius 45 metus JAV Maisto ir vaistų administracija yra patvirtinusi kelias dešimtis naujų antibiotikų, tačiau didžioji dalis jų – esamų preparatų variantai.

Naujame tyrime jie taikė du skirtingus metodus ir tyrė hipotetiškai galimas molekules, kurios neegzistuoja arba dar nebuvo atrastos. Pirmasis metodas ir kūrė molekules, kurios buvo pagrįstos konkrečiu cheminiu fragmentu, pasižyminčiu antimikrobiniu aktyvumu. Antrasis – leido jiems laisvai generuoti molekules, neįtraukiant jokio konkretaus fragmento.

Viena iš tyrimo autorių Aarti Krishnan sako, kad tyrimo metu buvo siekiama atsisakyti visko, kas algoritmams primintų jau esamus medicininius preparatus:

„Norėjome atsikratyti visko, kas atrodytų kaip esamas antibiotikas, kad iš esmės kitaip padėtume spręsti atsparumo antimikrobiniams vaistams krizę. Žvelgdami į nepakankamai ištirtas cheminės erdvės sritis, siekėme atskleisti naujus veikimo mechanizmus.“

Nors rezultatai atrodo išties džiuginantys ir sukurti junginiai padėtų išgelbėti daugybę kasmet įvykstančių mirčių dėl infekcijų atsparumo gydymui, technologija dar keletą metų bus tobulinama ir reikalaus klinikinių tyrimų, įtraukiant ir žmones.

Dirbtinis intelektas sparčiai progresuoja, o dalis šios technologijos sukurtų vaistų jau visai netrukus bus testuojami su žmonėmis.

Viršelio nuotr. iš „iStock“/„MIT News“