Bank of America: nebevaldomas skolinimasis DI plėtrai kelia finansinio perdegimo grėsmę

Per pastaruosius mėnesius pasaulio technologijų milžinės vis dažniau atsigręžia į skolų rinkas. Pasak Bank of America, vien per rugsėjį ir spalį tokios bendrovės kaip „Meta“, „Oracle“ ir „Amazon“ išleido daugiau nei 75 mlrd. JAV dolerių obligacijų ir paskolų, kad finansuotų dirbtinio intelekto (DI) duomenų centrų plėtrą. Tai daugiau nei dvigubai viršija metinį paskolų vidurkį per pastarąjį dešimtmetį.

Kodėl tai svarbu

Dirbtinis intelektas tapo strateginiu prioritetu technologijų sektoriuje – nuo generatyvinių modelių iki debesijos paslaugų. Tačiau DI revoliucijai reikalinga milžiniška skaičiavimo galia, o tai reiškia – brangiai kainuojančius duomenų centrus. Kol kas šias investicijas įmonės finansuodavo iš pelno, tačiau, pasak „Bank of America“ analitikų, kapitalo išlaidos jau artėja prie ribos, kai vien vidaus pinigų srautų nebepakanka.

Prognozuojama, kad 2025–2026 metais technologijų bendrovių kapitalo išlaidos sudarys net 94 proc. jų veiklos pinigų srautų (po dividendų ir akcijų supirkimų) – gerokai daugiau nei 76 proc. 2024-aisiais. Tai rodo, kad norint išlaikyti DI plėtros tempą, vis dažniau tenka remtis išoriniu finansavimu.

SUSIJĘS STRAIPSNIS: Provokacinis „Nvidia“ vadovo įspėjimas: Kinija laimės DI lenktynes

Kas vyksta technologijų sektoriuje

„Meta Platforms“ neseniai sudarė 30 mlrd. JAV dolerių vertės finansavimo sandorį, iš kurio 27 mlrd. sudaro skolos, skirtos naujam duomenų centrui Luizianoje. Nors įmonė turi daugiau nei 60 mlrd. dolerių grynųjų, toks žingsnis rodo, kad net didžiausieji renkasi skolintis, kad išlaikytų AI plėtros tempą.

„Oracle“ situacija dar sudėtingesnė – jos bendra skola artėja prie 96 mlrd. JAV dolerių. Vien šiais metais bendrovė pasiskolino dar 38 mlrd. dolerių, siekdama išplėsti DI infrastruktūrą. Ekspertai pažymi, kad tokia finansinė našta gali padidinti palūkanų išlaidas ir sumažinti pelningumą, ypač jei palūkanų normos toliau išliks aukštos.

Tuo tarpu „Nvidia“ išlieka santykinai stiprioje padėtyje – jos skola nesiekia 10 mlrd., o milžiniški laisvi pinigų srautai iš lustų pardavimų leidžia išlaikyti plėtrą be papildomo skolinimosi.

Ekspertų vertinimai ir pasekmės

Finansų analitikas Tomas Halmanas sako, kad skolos augimas nėra savaime blogas ženklas, tačiau didina riziką:

„Technologijų sektorius šiuo metu stumia inovacijas į priekį rekordiniu greičiu, bet jei DI pajamų augimas sulėtės, šios skolos gali tapti našta. Dalis įmonių veikia ant ribos tarp agresyvios plėtros ir finansinio perdegimo.“

Tuo metu „The New York Times“ rašo, kad investicijų bendrovė „Blackstone“ planuoja refinansuoti 3,46 mlrd. JAV dolerių vertės skolą, susijusią su „QTS Data Centers“ – vienu didžiausių DI infrastruktūros tiekėjų. Tai dalis platesnės tendencijos, kai net privataus kapitalo milžinės pasitelkia sudėtingus finansinius instrumentus, primenančius 2008 m. krizės laikų praktiką.

„McKinsey“ duomenimis, iki 2030 m. pasaulinės duomenų centrų investicijos gali viršyti 7 trilijonus JAV dolerių. Tai rodo, kad DI infrastruktūros bumas dar tik įsibėgėja – tačiau kartu auga ir finansinė rizika.

JUMS GALI PATIKTI: Sukurtas pirmasis lietuvių kalbos dirbtinio intelekto modelis: lietuvių tyrėjų žingsnis į DI ateitį

Ką tai reiškia investuotojams ir Lietuvai?

Didžiosios technologijų įmonės vis dar generuoja šimtus milijardų dolerių metinių pajamų, tačiau tokio masto skolinimasis rodo struktūrinį pokytį. Investuotojams tai signalas būti atsargesniems – ypač vertinant įmonių gebėjimą išlaikyti augimo tempą, kai palūkanų našta auga, o DI sektorius dar tik formuoja ilgalaikį pelningumo modelį.

Didžiųjų technologijų kompanijų skolinimosi banga atskleidžia, kad DI plėtra pasiekė etapą, kuriame net milžiniškos pelno maržos nebeužtikrina pakankamo finansavimo. Šis pokytis gali ilgainiui paveikti ne tik technologijų rinką, bet ir globalius kapitalo srautus bei finansavimo kainą.

Ši tendencija yra svarbi ir Lietuvos kontekste. Didėjantis pasaulinis kapitalo poreikis gali lemti brangesnį finansavimą net ir mažesniems regioniniams projektams. Dirbtinio intelekto plėtros bumas tampa ne tik technologine, bet ir finansine transformacija – tokia, kurios pasekmes pajus visa pasaulio ekonomika.

KAS SUKŪRĖ DIRBTINĮ INTELEKTĄ? KILMĖS ISTORIJA IR FAKTAI: