DI burbulas turėtų nestebinti – Karlas Marksas apie tai kalbėjo dar prieš 150 metų

Vis garsiau kalbant, kad dirbtinis intelektas formuoja „burbulą“, kurio pasekmės vis dar neaiškios, vieni tai priima kaip įprastą technologinį dalyką, o kitiems – tai kelia nerimą. Visgi panašu, kad tai buvo galima numatyti – vokiečių filosofas, sociologas ir ekonomistas Karlas Marksas dar žymiai anksčiau aiškino tokių procesų grėsmes.

Baiminamasi DI žlugimo?

Tai, kad dirbtinis intelektas jau suformavo burbulą, teigė ne vienas ekspertas ar verslo pasauli atstovas. Dar neseniai apie tai prakalbo ir Niujorko finansų centras – Volstritas, skelbdamas, kad šioje rinkoje daugėja „perkaitimo“ ženklų ir net perdėto investuotojų optimizmo.

Ir nors technologijų gigantai tikisi, kad tai jų nepalies, o nesėkmes patiria tik privatūs startuoliai, netrūko ir tų, kurie jau galvoja apie akcijų pardavimą. Ir nors baigtis nėra aiški, tam tikrų atsakymų galima ieškoti istorijos ištakose.

K. Markso krizės teorija

Dabartinis susirūpinimas šios technologijos rinka iš esmės atskleidžia ne tik įmonių trapumą, bet ir rodo gilesnę tendenciją, kurią numatė ekonomistas prieš 150 metų – perteklinio kapitalo, kuris nebegali rasti pelningų gamybos būdų, problemą.

K. Marksas iškėlė krizės teoriją, kurioje aiškina, kad ekonomika tampa nestabili, kai sukaupto kapitalo masės nebegalima pelningai reinvestuoti. Šis perteklius, pasak ekonomisto, atsiranda tada, kai papildomos investicijos nesukuria naujos pridėtinės vertės. O kai jo negalima pelningai pasisavinti gaminant prekes, jis persikelia į spekuliacines rinkas – ką šiuo metu stebime JAV.

Tuo tarpu šiandien pinigų perteklius, atsiradęs dėl žemų palūkanų ir pandemijos, „išsipūtė“ technologijų sektoriuje ir nukeliavo į „didžiojo septyneto“ („Amazon“, „Alphabet“, „Meta“, „Apple“, „Microsoft“, „Nvidia“, „Tesla“) užnugarį. Ir nors bendri rodikliai atrodo daug žadantys, be jų akcijų augimo bendra rinkos grąža būtų neigiama. Tai reiškia, kad iš tiesų galbūt ir nestebime technologinio proveržio, nes kapitalas susitelkęs mažoje grupėje, kurie gali jį pervertinti.

Ir visgi dirbtinis intelektas ateityje „vieta po saule“ tikrai turės, kaip ir buvo su internetu. Neaišku lieka tik tai, kokios bus kapitalo perspektyvos, kai šios technologijos akcijos nustos teikti žadėtą pompastišką grąžą. O šiems procesams suprasti, kaip matome, tam tikros idėjos ir toliau sukasi istorijos ratu.