Mokslinių tyrimų naras tiria Antrojo pasaulinio karo jūrinę miną Kolberger Heide amunicijos išmetimo zonoje, Kylio išoriniame fjorde. Šaltinis: Christian Howe, www.h2owe.de / GEOMAR
Dešimtmečius Baltijos jūros dugne gulėję Antrojo pasaulinio karo sprogmenys dabar gali kelti naują grėsmę
TRUMPAI
- • Baltijos jūros dugne likusi Antrojo pasaulinio karo amunicija gali kelti augančią ekologinę grėsmę.
- • Tarptautinė mokslininkų komanda pradėjo tyrimus Baltijos jūroje.
- • Pranešama, kad iš irstančių sprogmenų išsiskiriančios medžiagos gali paveikti ekosistemą.
Vokietija pradėjo pirmuosius projektus, skirtus identifikuoti ir pašalinti Antrojo pasaulinio karo amuniciją iš Baltijos jūros dugno, kuri, mokslininkų teigimu, gali kelti vis didesnę ekologinę grėsmę. Po karo į jūrą buvo išmesti milžiniški kiekiai bombų, minų ir kitų sprogmenų, o dabar jų korpusai pradeda irti. Tyrėjai įspėja, kad rūdijant metalui į aplinką gali patekti toksiškos medžiagos.
Vokietija pradeda amunicijos tyrimų projektus
Kaip skelbia Prancūzijos valstybinis tarptautinių naujienų transliuotojas „France24“, mokslininkai pradėjo naują tyrimų ekspediciją Baltijos jūroje, kurios tikslas – geriau įvertinti jūros dugne likusios Antrojo pasaulinio karo amunicijos mastą ir galimas grėsmes. Žiniasklaida praneša, kad šį mėnesį iš Vokietijos Kylio uosto išplaukė tyrimų laivas, nes būtent šio regiono įlanka laikoma viena labiausiai sprogmenimis užterštų Baltijos jūros vietų.
Ekspedicijoje dalyvauja mokslininkai iš kelių regiono šalių, tarp jų – Vokietijos, Lenkijos, Švedijos ir Lietuvos. Kartu su įgula jie kelias savaites dirbs mokslinių tyrimų laive „Alkor“, kurį valdo Kylyje įsikūręs GEOMAR vandenynų tyrimų centras.
Tyrimų metu planuojama ištirti šešias reprezentatyvias laivų nuolaužų vietas – po dvi Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos ekonominėse zonose. Pasak ekspediciją koordinuojančio GEOMAR, šie objektai parinkti taip, kad atspindėtų skirtingas sąlygas: laivų amžių, jų būklę, tipą bei galimus teršalus, įskaitant sprogmenis ir pavojingus degalų likučius.

Karo palikimas Baltijos jūros dugne
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje sąjungininkai ir Vokietija turėjo atsikratyti didžiulių amunicijos atsargų. Vienas greičiausių sprendimų buvo jų išmetimas į vandenį, todėl Baltijos jūra tapo viena pagrindinių vietų, kur buvo „palaidoti“ tūkstančiai bombų, minų ir artilerijos sviedinių.
Daugelį metų manyta, kad šie sprogmenys kelia tik nedidelę grėsmę, nes jie yra užnešti smėliu ar nuosėdomis. Tačiau laikui bėgant metaliniai korpusai pradeda rūdyti, o tai, pasak mokslininkų, šiandien didina tikimybę, kad pavojingos medžiagos, pavyzdžiui cheminis junginys TNT, pateks į aplinką.
Daugiau Baltijos jūros paslapčių aptarėme TechNaujienos parengtame vaizdo įraše:
Cheminė tarša gali paveikti ekosistemą
Pasak mokslininkų, rūdijant sprogmenų korpusams šios medžiagos gali patekti į vandenį ir jūros dugno nuosėdas.
Tyrimai rodo, kad tokios toksinės medžiagos gali kauptis jūros organizmuose, pavyzdžiui, midijose ar žuvyse. Tai reiškia, kad ilgainiui problema gali turėti platesnį poveikį visai Baltijos jūros ekosistemai.
Baltijos ir Šiaurės jūrų dugne gali būti apie 1,6 mln. tonų karo laikų amunicijos, todėl ši problema laikoma vienu didžiausių ilgalaikių aplinkosaugos iššūkių regione. Tinkamiems sprendimams surasti gali prireikti ne vieno dešimtmečio, o ir pradėjus tirti bei šalinti pavojingiausius objektus, didelė jų dalis greičiausiai liks jūros dugne dar ilgą laiką.
Be to, Antrasis pasaulinis karas ne vienintelis įvykis palikęs žymę Baltijos jūroje. Apie tai plačiau: Baltijos jūroje aptiktas radiacijos nuotėkis – kas vyksta?
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Gamtoje norėsite būti dažniau: paaiškėjo, kaip iš tikrųjų ji veikia smegenis
2Žmonija jau netrukus gali pasiekti technologinį singuliarumą, rodo tendencijos
35 mažiau žinomos „iPhone“ funkcijos, kurias verta išbandyti
4Pasaulio kariuomenių reitingas 2026: štai kuri Baltijos šalis turi stipriausią kariuomenę
5Sekmadienį pasuksime laikrodžius – štai ką mokslas sako apie poveikį jūsų sveikatai
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.