Pastaruoju metu informacinėje erdvėje itin dažnas sukčiavimo būdas, kai apsimetant žinomomis žiniasklaidos priemonėmis skleidžiama melaginga ir tikrovės neatitinkanti informacija. Toks sukčiavimo būdas taikomas pasinaudojant vartotojų neatidumu ir polinkiu skubotai ir nekritiškai vertinti informaciją. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto (VU KF) Komunikacinių įtakų ir propagandos tyrimų centro ekspertai ragina socialinių medijų vartotojus kritiškai vertinti publikuojamą informaciją, jos patikimumą.
Sukčiai, siekdami skleisti melagingą informaciją, kuria populiarius lietuviškų naujienų portalus ar organizacijas imituojančius tinklalapius. Pavyzdžiui, 2024 m. lapkričio 11 d. buvo pastebėtas naujienų portalą „Delfi.lt“ imituojantis internetinis puslapis. Šiame tinklalapyje publikuojamo teksto antraštė skelbė: „Finansų ministras paskelbė slaptą informaciją apie dirbtinio intelekto platformą, kurios pagalba Lietuvos piliečiai gali rimtai praturtėti“ (1 pav.).
Publikuotame tekste paskelbtos interaktyvios nuorodos, kviečiančios mygtuko paspaudimu prisijungti prie sistemos – „PRISIJUNKITE DABAR“ – ir užsidirbti. Skaitytojus siekiama suvilioti tokiais teiginiais kaip „žmonės jau pradėjo pelnytis“ antraštėje ar po nuotrauka matomu „sistema išmokėjo daugiau nei (…)“. Prisijungus prie sistemos, tolesnė veiksmų eiga veda prie vieno – vartotojų pinigų išviliojimo.
Šis atvejis – ne vienintelis informacines manipuliacijas iliustruojantis pavyzdys. Panašių bandymų išgauti interneto vartotojų asmeninius duomenis ir (ar) pinigus, pasitelkiant, pavyzdžiui, žinomus žmones mininčias žinutes, yra daug. Apie ankstesnius panašius atvejus galima perskaityti čia.
VU KF Komunikacinių įtakų ir propagandos tyrimų centro ekspertai primena socialinių tinklų naudotojams, į ką būtina atkreipti dėmesį siekiant demaskuoti netikrą, žiniasklaidos priemone apsimetantį tinklalapį:
Atkreipkite dėmesį į tinklalapio internetinį adresą. Aptarto pavyzdžio atveju yra akivaizdu, kad šis tinklalapis neturi nieko bendro su naujienų portalu „Delfi.lt“ (2 pav.).
Siekiant sukurti patikimos publikacijos įspūdį, gali būti pasitelkiamos viešai žinomos asmenybės. Tekste minimas prezidentės Dalios Grybauskaitės vardas, o jos nuotrauka panaudojama norint atkreipti skaitytojų dėmesį.
Įvertinkite pateikiamos informacijos tikslumą, atkreipkite dėmesį į pasitaikančias faktologines ir kalbos klaidas. Pavyzdžiui, antraštėje yra minimas „finansų ministras“, o tekste – „finansų ministrė Dalia Grybauskaitė“ (3 pav.), nors šiuo metu ji tokių pareigų neina. Be to, kalbant apie D. Grybauskaitę, yra įprasta nurodyti jos buvusias prezidentės pareigas.
Įvertinkite teksto kokybę. Publikuoto melagingo straipsnio tekste vartojama netaisyklinga lietuvių kalba, pastebimi galimai automatinio vertimo ar dirbtinio intelekto sugeneruoto teksto epizodai, lietuvių kalbai nebūdingos konstrukcijos (4 pav.).
Atkreipkite dėmesį į pasitelkiamus manipuliavimo elementus. Dažnai tokie tekstai, kaip ir aptariamu atveju, vilioja skaitytojus greito ir lengvo praturtėjimo galimybėmis, pavyzdžiui, reklamuodami tariamai pelningą investavimo platformą, kuri garantuoja pelną ir jos naudotojui (1 pav.). Tokios manipuliacijos išnaudoja susiformavusius žmonių įpročius jungtis prie elektroninių parduotuvių ar kitų informacinių sistemų daug nesigilinant į taisykles.
Patikimos žiniasklaidos priemonės nereklamuoja paslaugų ar produktų informaciniuose straipsniuose. Gali būti publikuojamas užsakomasis turinys, tačiau jis yra specialiai ženklinamas pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 39 straipsnį (Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas).
Pritaikius analizėje minėtus principus, nėra sunku aptariamą internetinį tinklalapį identifikuoti kaip klastotę. Jame pateikiama informacija negali būti vertinama kaip patikima. Parengė VU Komunikacijos fakulteto Komunikacinių įtakų ir propagandos tyrimų centro vadovas dr. Viktoras Denisenko.
