Daugiau nei 30 proc. lietuvių susiduria su žeminančiomis žinutėmis internete

Lietuvos statistikos duomenys atskleidžia, kad apie 30 proc. 16–74 metų žmonių internete susiduria su priešiškomis ar žeminančiomis žinutėmis. Dažniausiai jos nukreiptos į politines pažiūras, seksualinę orientaciją ar lytį, o labiausiai pažeidžiami išlieka jauni žmonės. Rezultatai gauti lyginant 2023 ir 2025 metų duomenis, leidžiančius įvertinti, kaip keičiasi skaitmeninė aplinka Lietuvoje.

Jaunimas – pagrindinė rizikos grupė

Pasak Oficialiosios statistikos portalo duomenų, didžiausią spaudimą Lietuvoje patiria 16–29 metų jaunuoliai. 2025 m. net 40,7 proc. 16-24 metų amžiaus asmenų teigė matę ar patyrę žeminančias žinutes internete. Tai mažiau nei 2023 m. (46,7 proc.), tačiau rodiklis vis dar viršija kitų amžiaus grupių lygį.

Dažniausios priežastys:

• politinės ar socialinės pažiūros – 29,5 proc.;
• seksualinė orientacija – 27,2 proc.;
• lytis – 18,3 proc.;
• rasė ar etninė kilmė – 22,2 proc.

Panašius rodiklius išlaiko ir likusi žmonių grupė iki 29-erių – 2025 m. su žeminančiomis žinutėmis susidūrė 41,6 proc. (2023 m. – 45,5 proc.). Svarbu pastebėti, kad čia taip pat aktualios politinių pažiūrų, rasės, lyties ir kt. temos, tačiau tuo pačiu joms mažėjant, auga priešiškos žinutės susijusios su negalia ar kitais asmenybės bruožais.

Šiuos rezultatus galima sieti su tuo, kad jauni žmonės daugiausia laiko praleidžia socialiniuose tinkluose ir aktyviausiai juose dalyvauja. Jie ne tik skaito turinį, bet ir jį kuria, todėl dažniau patenka į konfliktines situacijas.

Problema išlieka visose amžiaus grupėse

Vyresnių grupių rodikliai mažesni, tačiau yra svarbių pokyčių – jaunimo grupėje, lyginant 2023 m., tokio turinio mažėja, tačiau kitose amžiaus grupėse per pastaruosius metu žeminančio turinio daugėja. 35–44 metų žmonių grupėje su priešiškomis žinutėmis susidūrė 39,6 proc. (2023 m. – 34,4 proc.), o 45–54 metų – 26,2 proc. (2023 m. – 23,8 proc.),

Pastebima, kad su amžiumi mažėja patyčios dėl seksualinės orientacijos, bet daugėja konfliktų dėl politinių ar socialinių pažiūrų, taip pat rasės ir kitų asmeninių bruožų.

Minėtos amžiaus grupės taip pat išlieka aktyvios internete ir į dalyvavimą juose įsitraukia vis daugiau. Tačiau galime svarstyti, kad šie žmonės aktyviai dalyvauja vertybinėse diskusijos, todėl susiduriama su aštresniais ideologiniais ginčais.

TAIP PAT SKAITYKITE: Kaip socialiniai tinklai nusprendžia, ką jums rodyti pirmiausia

Daugėja diskusijų dėl politikos, religijos ir kilmės

Vertinant bendrus rezultatus 16-74 m. amžiaus grupėje, bendras rodiklis Lietuvoje beveik nepasikeitė – 2025 m. su žeminančiomis ar priešiškomis žinutėmis susidūrė 30,2 proc. gyventojų (2023 m. – 30,1 proc.). Tačiau detalūs duomenys rodo aiškią kryptį: mažėja asmeniškų patyčių, bet daugėja konfliktų dėl vertybių ir tapatybės.

Didžiausias augimas fiksuojamas temose, susijusiose su visuomenės nuomonėmis:

• dėl politinių ar socialinių pažiūrų – 24,4 proc. (buvo 23,3 proc.);
• dėl rasės ar etninės kilmės – 12,3 proc. (10,9 proc.);
• dėl religijos ar tikėjimo – 8,1 proc. (6,4 proc.);
• dėl negalios – 5,4 proc. (4,6 proc.);
• dėl kitų asmeninių bruožų – 8,3 proc. (7,7 proc.).

Tuo pačiu mažėja dalis žinučių, nukreiptų į individualią tapatybę:

• dėl seksualinės orientacijos – 17,0 proc. (19,1 proc.);
• dėl lyties – 9,8 proc. (10,1 proc.).

Ką tai sako apie interneto kultūrą Lietuvoje

Duomenys leidžia daryti gana aiškią išvadą – problema ne mažėja, o transformuojasi. Bendras žmonių, susiduriančių su žeminančiomis žinutėmis, skaičius beveik nesikeičia, tačiau pats bendravimo pobūdis tampa kitoks. Internetas pamažu pereina nuo asmeninių įžeidimų prie vertybinių konfliktų.

Tai reiškia, kad vartotojai vis dažniau reaguoja ne į konkretų žmogų, o į jo nuomonę, tapatybę ar priklausymą grupei. Įdomu ir tai, kad jaunimo patirtys šiek tiek gerėja, o vyresnių grupių – blogėja. Tai gali rodyti skaitmeninės kultūros „brandą“: jaunesni vartotojai jau išmoko ignoruoti ar filtruoti dalį turinio, tuo tarpu naujesni aktyvūs dalyviai tik pradeda susidurti su viešų diskusijų dinamika.

Tuo tarpu socialiniai tinklai įžeidžiančiam turiniui padeda lengvai, greitai ir kartais anonimiškai plisti, todėl žeminančios žinutės internete išlieka viena opiausių šiandieninio skaitmeninio amžiaus problemų.

Daugiau šia tema skaitykite: Kaip apsaugoti vaiką nuo pavojų internete? Ekspertė pasidalijo 8 patarimais