„Būkime pasirengę kare su Rusija prarasti vaikus“: Prancūzijoje kilo įniršio banga po kariuomenės vado pasisakymo

Paryžiuje vykusiame merų kongrese Prancūzijos kariuomenės vadas Fabienas Mandonas perspėjo, kad šalis turi ruoštis galimam konfliktui su Rusija ir būti pasirengusi „skausmingoms aukoms“. Pareiškimas sukėlė plačią reakciją politinėje arenoje, kur dalis politikų jį įvardijo kaip pernelyg drastišką. Diskusijos paaštrėjo, nes Mandonas pabrėžė būtinybę visuomenei ruoštis galimiems išbandymams ir gynybos prioriteto didinimui.

Kodėl generolo pareiškimas sukėlė audrą

Mandonas kreipimesi akcentavo, kad Prancūzija turi pakankamai ekonominių ir demografinių išteklių atgrasyti grėsmę iš Maskvos, tačiau stokojama visuomenės pasirengimo priimti su gynyba susijusius suvaržymus.

„Mes ruošiamės, mes pavojuje..ir mes turime būti pasiruošę prarasti savo vaikus kare su Rusija.“ – sakė Prancūzijos kariuomenės vadas Fabienas Mandonas.

Jis teigė, kad šaliai būtina stiprinti „dvasinę ištvermę“ ir suprasti, jog nacionalinė gynyba gali pareikalauti skausmingų sprendimų, įskaitant ekonominius apribojimus. Tokia retorika, ypač kalbant apie galimą gyventojų aukojimą gynybos labui, iškart sulaukė aršios reakcijos.

Politinė reakcija: „tokie pareiškimai neturi demokratinės legitimacijos“

Po generolo pasisakymo politinės scenos kraštutiniai sparnai reagavo griežtai. Kairiosios ir kraštutinės dešinės partijos apkaltino jį karo kurstymu ir sakė, kad tokie pareiškimai neturi demokratinės legitimacijos.

SUSIJĘS STRAIPSNIS: ES bus „pasiruošusi“ karui su Rusija iki 2030 m.

Šios politinės jėgos ilgą laiką skeptiškai vertina Prancūzijos dalyvavimą NATO struktūrose bei karinę paramą Ukrainai, todėl Mandono įspėjimai apie gynybos stiprinimą ir pasiruošimą galimam konfliktui buvo priimti itin kritiškai.

Analitikai pastebi, kad generolo retorika iš esmės buvo skirta „pradurti iliuzijų burbulą“, kuriame, jų teigimu, dalis visuomenės ir politikų nenori pripažinti augančių geopolitinių rizikų Europoje.

Įspėjimas dėl laiko rėmų ir NATO analizė

Savo kalboje kariuomenės vadas nurodė, kad Prancūzijos gynybos pajėgos turi būti pasirengusios per artimiausius 3–4 metus galimam „šokui“, susijusiam su Rusijos agresijos rizika.

Ši prognozė atitinka ir NATO analitines įžvalgas, teigiančias, kad iki 2030 m. Europa gali susidurti su didesnio masto saugumo iššūkiais. Generolas paragino gyventojus „priimti gynybos kainą“, jei norima apsaugoti šalies identitetą ir saugumą.

Mandono pasisakymas gali ženklinti griežtėjančią Prancūzijos gynybos strategiją, kurią šalies vadovybė formuoja atsižvelgdama į Rusijos keliamas rizikas ir karo Ukrainoje eigą.

REKOMENDUOJAMAS VIDEO: 5 GALINGIAUSI BRANDUOLINIAI SPROGIMAI ŽMONIJOS ISTORIJOJE

Ekspertų teigimu, šalies kariuomenė intensyvina pasirengimo planus, o diskusijos dėl papildomų investicijų į gynybą tampa vis aktualesnės. Visuomenės pasirengimo ir politinės valios klausimai išlieka vieni didžiausių šios strategijos iššūkių.

Generolo pareiškimas atskleidė gilų politinį ir visuomeninį susiskaldymą dėl Prancūzijos vaidmens Europos saugumo architektūroje. Kol viena dalis visuomenės ragina stiprinti šalies gynybą, kita kritikuoja militarizacijos kryptį ir perspėjimus laiko pernelyg dramatiškais. Tačiau Europoje augant įtampai, tikėtina, kad diskusijos apie pasirengimą netikėtoms krizėms tik intensyvės.