Atskleista „žmogiška“ banginių komunikacija: skleidžia garsus, panašius į balses

Naujas „Project CETI“ tyrimas, publikuotas žurnale „Open Mind“, atskleidė, kad kašalotai (dantytieji banginiai) skleidžia garsus, panašius į žmogaus balses. Tyrėjai, išanalizavę įrašus iš kašalotų socialinių grupių prie Dominikos krantų, aptiko iki šiol nepastebėtas akustines struktūras, rodančias sudėtingesnę nei manyta komunikacijos sistemą.

Atradimas svarbus mokslui

Mokslininkai jau žinojo, kad kašalotai bendrauja naudodami kodus – pasikartojančius spragtelėjimų sekų modelius, primenančius Morzės kodą. Tačiau naujasis tyrimas rodo, jog ši komunikacija yra gerokai labiau struktūruota.

Pasak tyrimo autorių, šiuose garsų rinkiniuose aptikta savybių, būdingų balsėms a ir i, taip pat jų kombinacijoms. Tai leidžia daryti prielaidą, kad kašalotų bendravimas turi tam tikras fonetines savybes, kurios iki šiol nebuvo dokumentuotos.

Tyrimu naudotasi mašininio mokymosi modeliu, padėjusiu aptikti naujus garso dėsningumus. Spartos padidinimas ir pauzių tarp spragtelėjimų pašalinimas atskleidė paslėptus struktūrinius elementus, kurių nepastebėjo ankstesni analizės metodai.

TAIP PAT SKAITYKITE: Svarbus pasiekimas: iššifruota seniausia istorijoje rasta mamuto genetinė informacija – ką atskleidė?

Pagrindinės tyrimo įžvalgos

Tyrimo duomenys buvo renkami daugiau nei dešimtmetį – nuo 2005 iki 2018 metų. Mokslininkai nagrinėjo garsus, kuriuos skleidžia Karibų jūros kašalotų socialinės grupės. Analizė parodė, kad jų komunikacijos sistema yra viena sudėtingiausių, kokias iki šiol užfiksavo mokslas, neįskaitant žmogaus kalbos.

„Project CETI“ komanda jau anksčiau buvo paskelbusi tyrimą, kuriame kašalotų kodai įvardyti kaip turintys muzikalumo elementų – ritmo ir tempo. Šios įžvalgos leido sukurti vadinamąjį „kašalotų fonetinį abėcėlę“. Naujausias tyrimas papildo šį kontekstą, rodydamas, kad kašalotai gali perduoti žymiai daugiau informacijos, nei manyta.

Vis dėlto mokslinėje bendruomenėje pasigirsta atsargesnių vertinimų. Kai kurie tyrėjai įspėja, kad balsių terminą reikia vartoti atsakingai, kad visuomenė nesusidarytų klaidingo įspūdžio apie kašalotų kalbos panašumą į žmogaus. Jie ragina tęsti tyrimus ir vengti pernelyg greitų išvadų.

Platesnės pasekmės ir ateities kryptys

Atrastos struktūros ne tik suteikia naujų žinių apie jūrų žinduolių bendravimą, bet ir kelia etikos klausimų. Jei kašalotų komunikacija turi kalbai būdingų savybių, tai gali paskatinti naujas diskusijas dėl šių gyvūnų apsaugos ir teisių. Tokie tyrimai taip pat gali padėti geriau suprasti, kaip skirtingose pasaulio vietose gyvenantys kašalotai mokosi ir perduoda informaciją savo jaunikliams.

JUMS GALI PATIKTI: Gyvensime iki 150 metų? Kinai sukūrė revoliucinę tabletę

„Project CETI“ mokslininkai siekia išsiaiškinti, ką iš tikrųjų reiškia šie garsai ir kaip jie atspindi kašalotų socialinį gyvenimą. Garsų struktūros gali suteikti svarbios informacijos apie jų tarpusavio ryšius, elgesį ir kasdienę sąveiką.

Naujasis tyrimas rodo, kad kašalotų komunikacija yra kur kas labiau išplėtota, nei manyta iki šiol, ir gali atverti naujas kryptis gyvūnų kalbos tyrimuose. Šios įžvalgos taip pat primena, kad technologijos – nuo akustinių sensorių iki dirbtinio intelekto – tampa esminiu įrankiu siekiant suprasti kitų rūšių pasaulį.

„Project CETI“ laboratorija iš arčiau: